Skandalas Miuldorfe: meras Hetzlas kritikos kryžminėje ugnyje!

Skandalas Miuldorfe: meras Hetzlas kritikos kryžminėje ugnyje!

Mühldorf am Inn vietinės politikos laukia didžiulė audra. Komunalinės įmonės 2022 metais patyrė apie septynių milijonų eurų nuostolį, žinomą nuo 2025 metų vasaros. Tačiau apie šį finansinį sukrėtimą nepranešė nei komunalininkai, nei pats miestas. Vietoj to miesto tarybos nariai, tokie kaip Kathrin Enzinger iš žaliųjų ir Stefanas Lasneris iš CSU, aštriai kritikavo mero Michaelo Hetzlo (nepriklausomo) informacijos politiką. Enzingeris netgi apkaltino merą melagingų skaičių pateikimu ir miesto tarybos apgaudinėjimu opiu klausimu, dėl ko mieste kilo audros.

Hetzl atsakė į kaltinimus elektroniniu laišku, kuriame nurodė galimą pareiškimų „kriminalinę reikšmę“. „Tai nebuvo įmanoma“, – miesto vadovybės informavimo politika gyrėsi Lasneris. Jis pažymėjo, kad tokią rimtą informaciją reikėjo nedelsiant perduoti. Abi frakcijos – žaliųjų ir BPD – jau parengė platų klausimų sąrašą Revizijos komitetui. Tai bus svarstoma artimiausiame miesto tarybos posėdyje spalio 29 d., kartu su dviem žaliųjų siūlymais ir bendru siūlymu su SPD.

Pralaimėjimo fonas

Didelio komunalinių paslaugų praradimo priežastys yra sudėtingos. Pasak generalinio direktoriaus Alfredo Lehmanno, savivaldybės komunaliniam biurui pirmiausia tenka didelės elektros energijos pirkimo sąnaudos. Į pagrindinę paslaugą teko įtraukti daugiau buitinių klientų, o tai dar labiau pablogino situaciją. Be to, šiuo metu nėra audituotų metinių finansinių ataskaitų už metus nuo 2022 m., o tai dar labiau trukdo skaidrumui. Nereglamentuota draudimo išmoka taip pat vilkina balansus.

Be to, dalis vietos politikos merą taip pat kaltina skaidrumo stoka – aštrus kaltinimas nesušvelnina ir taip įtemptos situacijos. Prašymas sušaukti neeilinį miesto tarybos posėdį buvo atmestas, nes nepavyko surinkti pakankamai parašų. Tai tik pakurstė nepasitenkinimą, nes finansinis švietimas tebėra skubiai reikalingas. Sklando kalbos, kad nuostoliams padengti galėjo būti paimta milijoninė paskola. Merė tvirtina, kad miesto finansams ir gyventojų mokesčių mokėjimams įtakos neturės, taip pat tikina, kad planuojamam naujam uždaram baseinui pavojus negresia.

Pažvelgus į pastaruosius kelerius metus matyti, kad iki 2021 metų savivaldybių komunalinių įmonių finansinė padėtis vis dar buvo gera. 2019 metais pelnas siekė apie 1,4 mln. eurų, o 2020 ir 2021 metais – apie 600 tūkst. eurų. 2023 metais tikimasi apie 2,8 mln. eurų pelno. Todėl bus įdomu stebėti, kaip susiklostys situacija ir ar ateinančiu laikotarpiu meras savo strategijomis gali atgauti gyventojų pasitikėjimą.

Ginčas dėl savivaldybės komunalinių paslaugų dar kartą parodo, koks svarbus vietos politikoje yra skaidrumas. Nors meras kalba apie „kampanijos susirėmimus“, piliečiai svarsto, ar jie tikrai yra pakankamai informuoti. Belieka tikėtis, kad artėjantys susitikimai įneš daugiau aiškumo ir situaciją pavyks išlyginti.