John Henry Newman: naujas mūsų laikų bažnyčios daktaras!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Popiežius Leonas XIV 2025 metų lapkričio 5 dieną Regensburge paskyrė Johną Henry Newmaną bažnyčios daktaru, simbolizuojančiu išsilavinimą ir tikėjimą.

Papst Leo XIV. ernennt John Henry Newman am 5. November 2025 in Regensburg zum Kirchenlehrer und symbolisiert Bildung und Glauben.
Popiežius Leonas XIV 2025 metų lapkričio 5 dieną Regensburge paskyrė Johną Henry Newmaną bažnyčios daktaru, simbolizuojančiu išsilavinimą ir tikėjimą.

John Henry Newman: naujas mūsų laikų bažnyčios daktaras!

2025 metų lapkričio 5 dieną Regensburge iškilmingu aktu Johnas Henry Newmanas bus paskirtas 38-uoju Katalikų bažnyčios daktaru. Šią Visų Šventųjų iškilmę pažymi popiežiaus Leono XIV dėkingi už kultūrinę ir dvasinę Newmano didybę ir jo paskyrimą kartu su Tomu Akviniečiu švietimo globėju. Šis svarbus pripažinimas įvyko po Newmano paskelbimo palaimintuoju popiežiaus Benedikto XVI. 2010 m. ir popiežiaus Pranciškaus paskelbtas šventuoju 2019 m., pabrėždamas jo įtaką Katalikų bažnyčiai. Kaip taip pat praneša bistum-regensburg.de, Newmanas apibūdinamas kaip sąžinės mokytojas ir proto atnaujintojas, taip pat žmogus, mokantis minties ir tikėjimo ryšio.

Pagrindinis Newmano rūpestis buvo sąžinės vaidmuo, kurį jis apibūdino kaip „pirminį Kristaus atstovą sieloje“. Jo požiūris į švietimą buvo vienodai glaustas: jis tai apibrėžė kaip dvasios būseną, kai visame kame matoma visumą. Šis požiūris atrodo ypač aktualus šiuo metu Europoje išgyvenamos krizės laikais. Pats popiežius Leonas XIV pabrėžė švietimo, kovojant su nihilizmu, aktualumą, o tai suteikė Newmano filosofijai naują dimensiją.

Kelias į tikėjimo šaknis

Newmanas užaugo anglikonų šeimoje ir patyrė gilią tikėjimo krizę. Per knygą „Tiesos jėga“ jis grįžo į savo tikėjimą, kuris vėliau 1845 m. spalio 9 d. paskatins jo atsivertimą į Katalikų bažnyčią. Jis vadovavo „Oksfordo judėjimui“, kurio tikslas buvo grąžinti anglikanizmą prie jo pagrindinių šaknų. Newmanas kritikavo liberalizmą religijoje ir sukūrė „dogmatinį principą“, pagal kurį tiesa kyla ne iš subjekto, o iš būtybių.

Savo apmąstymuose apie tradiciją Newmanas nubrėžė supratimą, kad reforma buvo laikoma augimu, o ne nukrypimu nuo tikėjimo esmės. Ši mintis sujungia mokslines žinias ir dvasinę įžvalgą, taip pat atsispindi jo propaguotame mokymo požiūryje. Josephas Ratzingeris, buvęs popiežius Benediktas XVI, pripažino Newmano svarbą tikėjimo ir proto vienybei ir įvertino jo indėlį į švietimo teoriją ir praktiką.

Amžina šviesa ir tikėjimo liudijimas

Gilesnė tikėjimo prasmė ir šviesos vaidmuo žmonių gyvenime yra kitos temos, kurios giliai sujaudino Newmaną. Biblijos raštų, tokių kaip Jono evangelijos, kurioje kalbama apie „Žodžio“ ir šviesos svarbą, įtaka taip pat atsiliepia Newmano mokyme. Evangelistas aprašo, kad pradžioje buvo Žodis ir kad per šį Žodį viskas buvo sukurta. Ši mintis, kad šviesa šviečia tamsoje ir negali įveikti tamsos, atranda rezonansą Newmano mąstyme, kuris sukasi tiesos ieškojimu. Su šia žinia Newmanas paima į savo rankas šviesą, taip sakant, kuri turėtų vesti žmones į žinias ir įdeda šią išmintį į dabarties kontekstą.

Įvertinus Newmano gyvenimo darbus ir jo filosofinius apmąstymus, akivaizdu, kad jo paskyrimas Bažnyčios daktaru yra ne tik asmeninė garbė, bet ir stiprus signalas visuomenei. Ypač sudėtingais laikais Newmanas atneša pokyčių vėją, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį tiek švietimo sistemai, tiek dvasiniam gyvenimui. Jo indėlis gyvuoja ir kviečia grumtis su tikėjimo, pažinimo ir tiesos paieškos klausimais.