Augalai, patiriantys stresą: taip jūsų sodo gėlės gali išgyventi karštį!

Augalai, patiriantys stresą: taip jūsų sodo gėlės gali išgyventi karštį!

Vasaros karštis ne tik teikia malonumą, bet ir iššūkius mūsų sodams. Kaip rodo dabartinės oro sąlygos, augalai kenčia nuo karščio, smarkaus lietaus ir audrų. Dėl šių greitai besikeičiančių oro sąlygų žalieji augalai patiria stresą ir daro juos jautresnius ligoms bei kenkėjams. Regina Fischer iš Žemės ūkio pramonės asociacijos (IVA) leidžia suprasti, kad pats laikas sodus pritaikyti prie šių naujų sąlygų. Svarbiausia yra sodinti atitinkamai vietai ir parinkti tvirtas rūšis, kad net ir spalvingais laikais išliktų daržo džiaugsmas. Ji rekomenduoja patrauklius žydinčius augalus, tokius kaip rutulinis erškėtis ir katžolė, taip pat tokius augalus kaip burokėliai ir pastarnokai, kurie žada didelį derlių. Rekomendacijų sąraše savo vietą randa ir ypatingi medžiai, tokie kaip saldumynas ir uolinė kriaušė.

Tačiau svarbu ne tik augalų pasirinkimas. Tinkamas vandens valdymas taip pat yra sodo priežiūros dėmesys. Pavyzdžiui, vandenį patartina rinkti į cisternas ar lietaus statines, kad būtų gerai pasiruošta ištikus sausrai. Taip pat nereikėtų pamiršti ir vandeniui laidžių paviršių bei žaliųjų zonų, kurios padeda kryptingai prasiskverbti lietaus vandeniui. Geriausias laistymo būdas: rečiau, bet intensyviau – apie 10–20 litrų kvadratiniam metrui anksti ryte. Mulčias arba žemės danga savo ruožtu apsaugo dirvą nuo išdžiūvimo, o humusas ir seklus dirvos purenimas optimizuoja maisto medžiagų tiekimą. Galiausiai, trąšų naudojimas taip pat gali padėti sustiprinti augalų atsparumą ir išvengti stresinių simptomų, tokių kaip vytimas ir lapų spalvos pasikeitimas.

Tvirti augalai naujiems poreikiams

Įdomiame Berlyno TU projekte nagrinėjama ši tema ir tiriami tinkami daugiamečiai augalai ir žolės vadinamiesiems infiltraciniams loviams. Šios 14 x 3 metrų dydžio teritorijos, kurios atlieka bandymus vietoje Berlyne-Dahlem, siekia skatinti biologinę įvairovę ir paruošti miestus klimato kaitos iššūkiams. Infiltraciniai loveliai gali padėti sumažinti kanalizacijos sistemos naštą per stiprų lietų ir tuo pačiu kaupti lietaus vandenį. Taigi į susirūpinimą dėl gausių kritulių ir sausros imamasi rimčiau nei bet kada sodinant ilgalaikius augalus, kurie klesti patiriant stresą ir yra vertingi maisto šaltiniai vabzdžiams. Nuo 2021 m. rudens sodinimo komponentai yra stepinis smėlis ir stepinis šalavijas.

Nuo 2022 metų pavasario šių augalų gyvybingumas tiriamas įvairiomis sąlygomis, kurios atsižvelgia tiek į vegetatyvines, tiek į generatyvines savybes. Tikslas – ne tik kelių augalų rūšių sambūvis ilgus metus, bet ir biotopų tinklo sukūrimas, skatinantis biologinę įvairovę mūsų miestuose.

Vietos atsakomybė ir gamta pagrįsti sprendimai

Tačiau kaip šis pokytis skatinamas miestuose? Atsakymas slypi vis labiau pripažįstamas gamtos pagrįstų sprendimų (NbS) vaidmuo, kurį apibrėžia UNEA. Šie sprendimai svyruoja nuo žaliųjų erdvių atkūrimo ir kūrimo iki tvaraus miesto vandentvarkos. Savivaldybės čia atlieka pagrindinį vaidmenį, nes jos yra atsakingos už tokių projektų planavimą ir įgyvendinimą. Daugybė NbS privalumų yra įvairūs: jie ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir aktyviai prisideda prie apsaugos nuo potvynių bei biologinės įvairovės išsaugojimo.

Keletas pavyzdžių iš kitų miestų rodo, kokie naujoviški gali būti metodai. Pavyzdžiui, Vienoje gatvės ir atviros erdvės apželdinamos, o Kopenhagoje įrengiami pralaidūs paviršiai ir apželdinami stogai, kad būtų galima susidoroti su stipriomis liūtimis. Hamburgas siekia iki 2024 m. 70 % naujų pastatų apželdinti stogais. Šios iniciatyvos masiškai suteikia žvilgsnį į ekologiškesnę mūsų miesto erdvių ateitį.

Jei norime atremti klimato kaitos iššūkius, reikia tinkamai planuoti, ramiai ir nemažą dozę žalių nykščių. Taip vasarą galime ne tik išgyventi, bet ir mėgautis!

Norėdami gauti daugiau informacijos ir vertingų patarimų, galite apsilankyti svetainėje 24 sodas, Keičiantys miestus ir Federalinė aplinkos agentūra apsilankymas.