AI kasdieniame gyvenime: pavojai, galimybės ir žmogaus artumo praradimas!

AI kasdieniame gyvenime: pavojai, galimybės ir žmogaus artumo praradimas!

Vis daugiau įmonių naudoja dirbtinį intelektą (AI), siekdamos optimizuoti savo procesus ir geriau aptarnauti klientus. Tačiau yra daug iššūkių, susijusių ne tik su techniniais, bet ir emociniais bei etiniais aspektais. Dabartinis tyrimas rodo, kad Riuselsheimo įmonės turėtų kritiškai vertinti šią technologiją. Echo Online praneša, kad daugelis kompanijų turi pasverti, kiek iš tikrųjų naudingas AI naudojimas.

Vienas didžiausių rūpesčių yra empatijos ir emocijų problema. Automatiniai balsai telefonų eilėse gali ne tik nuvilti klientus, bet ir užtikrinti, kad daugelis žmonių aiškiai mieliau bendrauja su kitais žmonėmis. Pramonėje auga baimė, kad AI gali pakeisti žmonių sąveiką. Kas galėtų kaltinti įmones, kad jos susimąstė, ar AI gali išjungti potencialius klientus?

Emocinis AI auga

Tačiau AI apribojimai yra ne tik kliūtis, bet ir galimybė. PWC pabrėžia, kad emocinis dirbtinis intelektas tampa vis svarbesnis įmonių komunikacijoje. Ši technologija gali atpažinti ir reaguoti į žmogaus emocijas, o tai gali pagerinti įmonių ir klientų sąveiką. Skaitmeniniai palydovai sulaukia vis daugiau dėmesio, nes leidžia kurti skaitmenines išgalvotų ar mirusių žmonių kopijas.

DI naudojimas psichikos sveikatos priežiūroje, pavyzdžiui, per visą parą veikiančius pokalbių robotus, tampa vis dažnesnis. AI įrankiai taip pat padeda klientų aptarnavimo darbuotojams, analizuodami emocinį toną pokalbių metu. Įmonės suvokia, kad emocinis AI gali ne tik pagerinti išorinę komunikaciją, bet ir sustiprinti vidinius procesus, analizuodamos emocinį grįžtamąjį ryšį.

Darbas ir AI – dvigubas kardas

DI poveikis darbo rinkai dabar buvo gerai ištirtas. Kaip ir Federalinė pilietinio ugdymo agentūra Ataskaitoje teigiama, kad dirbtinis intelektas yra darbo pasaulio pokyčių varomoji jėga. Automatizavimas ir tinklų kūrimas lemia reikšmingus darbo profilių ir darbo formų pokyčius. Kai kurie žmonės reaguoja su baimėmis dėl darbo praradimo, kiti tikisi naujų veiklos sričių ir bendradarbiavimo formų.

Tyrimas rodo, kad iki 2019 m. dirbtinį intelektą naudojo tik 6 % Vokietijos įmonių. Yra galimybių naudoti dirbtinį intelektą, ypač duomenų apdorojimo, klientų aptarnavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse. Tačiau reikėtų pažymėti, kad 43 % laisvų darbo vietų, susijusių su dirbtiniu intelektu, liko neužpildytos, o tai rodo įmonių neapibrėžtumą. Ateities pokyčiai šioje srityje gali turėti įtakos ne tik darbo pasauliui.

Taigi kaip toliau vystysis AI naudojimas? Norint išsiaiškinti šiuos klausimus, būtinas plataus užmojo reguliavimas, kuris peržengtų nacionalines sienas. ES Parlamentas priėmė DI įstatymą, kuris apibrėžia skirtingus DI rizikos lygius, kad būtų užtikrintos naujovės ir saugumas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad prieiga prie AI yra susijusi ir su rizika, ir su galimybėmis. Įmonės turėtų kritiškai pažvelgti į savo investicijas ir tai, kaip jos naudoja technologijas. Žmonių sąveika išlieka esminė, net ir tobulėjant technologijoms.