Apsaugokite savo istoriją: ekspertai perspėja, kad istorinių pastatų negriauti!

Apsaugokite savo istoriją: ekspertai perspėja, kad istorinių pastatų negriauti!

Paminklų apsaugos ir istorinių pastatų atnaujinimo svarba buvo skirta Christofo Wandererio paskaitai Vitzenhauzeno istorijos asociacijoje. Fachverkinių ir molinių pastatų specialistas skubiai perspėjo, kad nereikėtų greitai griauti negražiai vertinamų pastatų. Naudodamas sėkmingus pavyzdžius, tokius kaip Mühlstrasse 13 ir Walburger Strasse 19, jis aiškiai parodė, kad senuose namuose dažnai yra netikėtų lobių, kuriuos verta išsaugoti. Ypač sujaudino buvo pristatytas namo, esančio Walburger Straße 19, kuris anksčiau buvo mėsinė ir kurį pristatė Karl-Ludwig Dierksen, maketas. Tokie atnaujinimo projektai – ne tik išsaugojimo, bet ir regiono identiteto klausimas.

Wandereris, einantis ir pedagogines pareigas bei vadovaujantis šalyje žinomai medienos ir molio statybų bendrovei, atkreipė dėmesį į Venecijos chartiją, kuri padėjo pamatus architektūros paminklų išsaugojimui dar 1849 m. Ši chartija neprarado savo reikšmės iki šių dienų ir formuoja diskusiją apie paminklų apsaugą Europoje. Tai užtikrina, kad vertingi istoriniai elementai nebūtų tiesiog paaukoti dėl modernumo.

Išteklius taupantis darbas paminklosaugoje

Grįžkime prie praktinių aspektų: pagarbus elgesys su istoriniais pastatais ir išteklius taupantis darbas yra renovacijos esmė. Wanderer pabrėžia, kad namo eksploatavimo trukmė yra nemaža: nors korpusas tarnauja iki 150 metų, galite tikėtis 70–120 metų, nes medinis interjeras, o stogai vidutiniškai nusidėvi apie 50 metų. Tai rodo poreikį bendradarbiauti su Werra-Meißner rajono paminklosaugos institucija, kad būtų išsaugota vertinga paveldo medžiaga.

Steffenas Gugenbergeris, sertifikuotas „rankdarbių restauratorius“ ir kitas istorinių pastatų ekspertas, pritaria šioms idėjoms. Anot jo pramonės, paminklų restauravimui reikalingos specialios žinios, viršijančios amatininko įgūdžius. Pirmieji svarbūs žingsniai – esamos pastato konstrukcijos dokumentavimas ir įvertinimas bei gerai apgalvotos restauravimo koncepcijos sukūrimas. Gugenberger idėjos ir pasiūlymai visada plėtojami remiantis Venecijos chartija, kuri yra tarptautiniu mastu pripažinta paminklų išsaugojimo gairė. Tai ne tik gerbia istoriją, bet ir aiškiai apibrėžia, kaip reikia elgtis su kultūros paveldu.

Venecijos chartija: paminklų išsaugojimo vadovas

Venecijos chartija, kuri buvo priimta Isola di San Giorgio Maggiore Venecijoje 1964 m., yra laikoma vienu iš svarbiausių tekstų paminklų išsaugojimo srityje. Jame teigiama, kad struktūrinės intervencijos neturėtų keisti paminklų struktūros ir formos, ir raginama visapusiškai apsaugoti aplinkinę teritoriją. Tai apima atskirus paminklus, taip pat miesto ir kaimo ansamblius. Akivaizdu: atsakomybė už kultūros paveldą tenka visai žmonijai, kuri už jo išsaugojimą skolinga ateities kartoms. Kitas svarbus teiginys chartijoje yra tas, kad rekonstrukcijos leidžiamos tik anastilozės forma, t. y. permontuojant esamas dalis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad istorinių pastatų restauravimas ir išsaugojimas yra sudėtingas, bet nepaprastai svarbus uždavinys. Ar tai būtų pagarbus remontas, ar profesionalios renovacijos priemonės – dėmesys detalėms ir istorijos bei architektūros išmanymas turi eiti koja kojon. Taip išlieka gyvas kultūrinis tapatumas ir išsaugomi mūsų praeities lobiai.