Jaudinantis reviu Daina Esterai pagerbiamas Aušvicą išgyvenęs Bejarano

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. spalio 4 d. Hamburgo Kampnagel reviu „Daina Esterai“ pagerbė Aušvicą išgyvenusią Esther Bejarano su tarptautiniais menininkais ir kritiškais pamąstymais apie fašizmą.

Am 4. Oktober 2025 ehrte die Revue „A Song for Esther“ im Kampnagel in Hamburg die Auschwitz-Überlebende Esther Bejarano mit internationalen Künstler*innen und kritischen Reflexionen über Faschismus.
2025 m. spalio 4 d. Hamburgo Kampnagel reviu „Daina Esterai“ pagerbė Aušvicą išgyvenusią Esther Bejarano su tarptautiniais menininkais ir kritiškais pamąstymais apie fašizmą.

Jaudinantis reviu Daina Esterai pagerbiamas Aušvicą išgyvenęs Bejarano

2025 m. spalio 4 d. Hamburgas patyrė įspūdingą pagarbą Aušvicą išgyvenusiai ir antifašistinei Esther Bejarano. Dailininkės Candice Breitz sumanytas reviu „Daina Esterai“ įvyko gausiai lankomoje Kampnagel. Breitz kilo unikali idėja ne tik pagerbti Bejarano, bet ir atsekti jos gyvenimo kelionę įmantriais vaizdo įrašais ir asmeniniais laiškais, kuriuos renginio metu perskaitė tarptautiniai menininkai. Tai buvo vakaras, kuriame buvo švenčiama meno ir muzikos įvairovė, primenanti tamsią praeities istoriją.

Joanna Warsza, miesto kuratorė Hamburge, atliko lemiamą vaidmenį pakviesdama Breitzą sukurti performatyvų kūrinį „Memorialui prieš fašizmą“ Hamburge-Harburge. Savo laiškuose Bejarano Breitz apmąstė konfliktus, kuriuos žydų moterys patyrė smurtautojų šalyje. 1924 m. Sarluis gimęs Bejarano Holokaustą išgyveno grodamas akordeonu Aušvico merginų orkestre. Į savo sugrįžimą prie muzikos, ypač „Bel Ami“, ji žiūrėjo kaip į galingą išgyvenimo veiksmą ir savotišką „kerštą“ praeičiai.

Įvairus muzikinis paveldas

Reviu pasiūlyta įvairiausių karo hito „Bel Ami“ interpretacijų ir subūrė tokius įspūdingus atlikėjus kaip Aeham Ahmad, Microphone Mafia, Chicks on Speed ​​ir Peaches. Breitzas, bendradarbiaudamas su Bejarano palikuonimis, sukūrė dialogą, kuris apėmė įvairius muzikos stilius. Šie pasirodymai ne tik demonstravo Bejarano kaip muzikanto, bet ir kaip aktyvaus kovotojo su fašizmu ir rasizmu palikimą. Iki pat mirties 2021 m. Bejarano nenuilstamai dirbo, koncertavo politinėmis repo dainomis.

Tačiau reviu buvo ne tik pagarba Bejaranui, bet ir galingas pareiškimas prieš šiuolaikinį antisemitizmą ir atsidavusių menininkų palestiniečių okupaciją. Tai apėmė dalis diskurso programos pavadinimu „Memorialas prieš fašizmą vakar ir šiandien“*, kuris tą patį vakarą suteikė gilios įžvalgos apie dabartinius iššūkius kovojant su ekstremaliomis ideologijomis.

Antifašizmas dėmesio centre

Kitas reikšmingas aktyvus antifašiztinis renginys vyks 2025 m. gegužės 14 d. Renginys pavadinimu *“Partizan★ke art: priminti antifašistines dvasias“* skirtas platesnei auditorijai ir siūlo performatyvias intervencijas, bendrus paskaitų pasirodymus ir seminarus. Renginio vieta – Viktoro Adlerio turgus, stendas 129. Šį renginį veda žymūs meno srities darbuotojai, tarp jų Nataša Mackuljak, nagrinėjanti istorinį antifašistinių veiksmų ir feministinio performanso meno ryšį, ir Elena Messner, nagrinėjanti vertimų feministiniuose laikraščiuose poveikį.

Tokios iniciatyvos inicijuoja svarbų diskursą apie Antrojo pasaulinio karo kovotojų antifašistinių moterų palikimą, o kartu reikšmingai pabrėžia šių klausimų aktualumą šiuolaikiniams politiniams judėjimams. Pasirodo, tokių asmenybių kaip Esther Bejarano atminimas yra ne tik atsidavęs praeičiai, bet ir išlieka svarbus dabartinėms ir ateities kartoms.