500 žmonių demonstruoja Hildesheime: Mes – miesto vaizdas!

500 žmonių demonstruoja Hildesheime: Mes – miesto vaizdas!

Hildesheime šiandien, 2025 m. spalio 25 d., apie 500 žmonių demonstravo prieš rasizmą. Renginys persikėlė iš pagrindinės geležinkelio stoties į miesto centrą, pro vietinį CDU biurą į rotušę. Apie tai praneša Goslar laikraštis, kuris taip pat patvirtino, kad protestas praėjo be incidentų.

Demonstracijos šūkis buvo „Koks Fricas??? Mes – miestovaizdis!“ – tai aiški reakcija į prieštaringus kanclerio Friedricho Merzo pareiškimus dėl migracijos politikos. Potsdame Merzas kalbėjo apie „miestovaizdžio problemą“, dėl kurios kilo panašūs protestai įvairiuose miestuose, įskaitant Hanoverį ir Brėmeną. Demonstracija organizatoriai norėjo pasiųsti stiprų signalą: „Kai kancleris paskelbia, kad žmonės yra „miestovaizdžio problema“, mes garsiai ir aiškiai sakome: MES ESAM miestovaizdis! sakė DGB apygardos asociacijos pirmininkė Franziska Stange.

Didelės demonstracijos kituose miestuose

Ši diena buvo solidarumo išraiška ne tik Hildesheime. Policijos duomenimis, Hamburge susirinko apie 2 650 žmonių, o organizatoriai pranešė apie 10 000 dalyvių. Ši demonstracija pajudėjo iš rotušės turgaus link pagrindinės geležinkelio stoties ir ragino stipriai kovoti su rasizmu ir susiskaldymu. Aiškūs pranešimai, tokie kaip „Merz iš mūsų miestovaizdžio“, buvo perduodami reklamjuostėmis, kaip parodyta Laikas internete turi būti perskaityta. Hamburgo AfD parlamentinė frakcija griežtai kritikavo protestą.

Nepatenkinimas Merzo pareiškimais apie migrantus, neturinčius teisės gyventi ir dirbti, jaučiamas visoje šalyje. Įvairiuose miestuose, pavyzdžiui, Magdeburge, į demonstracijas atvyko per 300 žmonių, kad išgirstų savo balsus. Bonoje taip pat buvo incidentas, kai CDU rajono biuras buvo išmargintas šūkiu „Priemonė miestovaizdžiui pagražinti“, po kurio buvo pradėti valstybės saugumo tyrimai.

Žmonės dėmesio centre

Diskusija apie rasizmą ir migraciją yra ne tik politinė, bet ir socialinė. Dabartinė „Rasizmo monitoriaus“ analizė rodo, kad Vokietijoje rasę turintys žmonės patiria didesnį nei vidutinį psichologinį stresą nei rasiniu požiūriu nepažymėtos grupės. Moterys ypač dažnai patiria didesnį stresą šiose apklausose, o tai rodo, kad socialinė įtampa taip pat turi įtakos psichologinei gerovei.

Šiandien keliuose miestuose vykę protestai yra daugelio piliečių atsakas į augantį rasizmą ir migrantų stigmatizavimą. Belieka laukti, kokios bus politinės reakcijos į pilietinės visuomenės pasipriešinimą.