Viruso pavojus dėl paukščių migracijos: jau paskersta 400 000 ūkinių gyvūnų!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Migruojantys paukščiai prisideda prie paukščių gripo plitimo. Vokietijoje jau teko nužudyti 400 000 ūkinių gyvūnų.

Zugvögel tragen zur Ausbreitung der Vogelgrippe bei. 400.000 Nutztiere mussten in Deutschland bereits getötet werden.
Migruojantys paukščiai prisideda prie paukščių gripo plitimo. Vokietijoje jau teko nužudyti 400 000 ūkinių gyvūnų.

Viruso pavojus dėl paukščių migracijos: jau paskersta 400 000 ūkinių gyvūnų!

Žodis „bogeyman“ vis dažniau vartojamas kalbant apie paukščių gripą. Kol paukščių migracija įsibėgėja, gyvūnų savininkai ir paukščių augintojai Vokietijoje turi atsisėsti ir atkreipti dėmesį. Friedricho Loefflerio institutas (FLI) skambina pavojaus varpais, nes sparčiai didėja paukščių, mirštančių nuo baisaus paukščių gripo, skaičius. Prezidentė Christa Kühn skubiai įspėja apie didelį viruso spaudimą, ypač užkrėstų laukinių paukščių. Patarimas aiškus: reikėtų vengti poilsio zonų, negąsdinti gyvūnų ir neliesti nugaišusių paukščių.

Infekcijų banga šiais metais prasidėjo stebėtinai anksti, o Vokietijoje jau buvo nužudyta apie 400 000 ūkinių gyvūnų. Ypač nukenčia vištos, antys, žąsys ir kalakutai, o ekonominė žala siekia milijonus. Vien Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje beveik 150 000 vištų dedeklių turėjo užleisti vietą virusui, o Brandenburgo Märkisch-Oderland rajone taip pat nukentėjo 130 000 gyvūnų. Tiuringija, Žemutinė Saksonija, Bavarija, taip pat Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Badenas-Viurtembergas taip pat fiksuoja daugybę gyvūnų žudymo atsargumo sumetimais. Lippewelle praneša kad daugelis veisėjų turės sekti artėjantį kainų padidėjimą.

Paukščių gripas ir jo perdavimas

FLI paaiškina, kad paukščių gripo sukėlėjas dažniausiai pasireiškia laukiniams vandens paukščiams, jiems nesergant. Tačiau jie vis tiek gali perduoti virusą per savo išmatas. Infekcija atsiranda per užkrėstų paukščių išmatas, kurios patenka į žaidimą per vandenį ar drėgną purvą. Neatleisti ir plėšrieji paukščiai, nes jie gali užsikrėsti valgydami sergančių gyvūnų skerdeną. H5N1 virusas čia ypač svarbus, nes jis sukelia daugybę paukščių mirčių. NDR turi išanalizavo, kad naminių gyvūnų simptomai svyruoja nuo vangumo iki dusulio, o labiausiai nukenčia vištos ir kalakutai.

Tačiau dėmesio centre yra ne tik patys gyvūnai. Atrodo, kad viruso perdavimo žmonėms rizika kol kas yra nedidelė, nors buvo pranešta apie keletą pavienių atvejų, daugiausia per kontaktą su užkrėstais viščiukais. PSO duomenimis, PSO veikia prevenciškai ir nuo 2003 m. visame pasaulyje užfiksavo 464 mirtis nuo H5N1, tačiau iki šiol Vokietijoje nenukentėjo nė vienas žmogus. Todėl mokslui tebėra aktualus pavojus, kad žmogus gali užsikrėsti žmogui.

Prevencinės priemonės paukščių augintojams

Siekiant sumažinti viruso plitimą, naminių paukščių augintojai turėtų griežtai apriboti savo gyvūnų ir laukinių vandens paukščių kontaktą. FLI rekomenduoja įrengti draudžiamas zonas ir stebėjimo zonas aplink vietas, kuriose randami sergantys laukiniai paukščiai, siekiant dar labiau sumažinti riziką. Vis dažniau raginama nustatyti laikymo reikalavimą visoje šalyje, siekiant apsaugoti naminius paukščius nuo auginimo laisvėje. Šiame kontekste verčia susimąstyti, kad Vokietijoje nėra naminių paukščių imunizavimo priemonių, net jei kitose ES valstybėse narėse ekstremaliomis situacijomis gali būti daromos išimtys.

Nors padėtis rimta, vis dar svarbu aiškiai perteikti faktus apie paukščių gripą. Imantis tinkamų higienos priemonių ir vengiant kontakto su laukiniais paukščiais, užsikrėtimo rizika gali būti gerokai sumažinta. Turint šį aiškų patarimą, tikimasi, kad paukštininkystei Vokietijoje nekils tolesnis pavojus, net ir artėjančiais skerdimo sezonais. Išaiškinimas ir dėmesys šiais kritiniais laikais yra nepaprastai svarbūs, taip pat ir gyvulininkystės ateičiai Vokietijoje.