Merkel dialoge: Dešimt metų po pabėgėlių krizės – žvilgsnis atgal!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Buvusi kanclerė A. Merkel birželio 30 d. kalbės pabėgėliams apie 2015–2025 m. iššūkius ir dabartines diskusijas migracijos klausimais.

Ex-Bundeskanzlerin Merkel spricht am 30. Juni mit Flüchtlingen über die Herausforderungen von 2015–2025 und aktuelle Debatten zur Migration.
Buvusi kanclerė A. Merkel birželio 30 d. kalbės pabėgėliams apie 2015–2025 m. iššūkius ir dabartines diskusijas migracijos klausimais.

Merkel dialoge: Dešimt metų po pabėgėlių krizės – žvilgsnis atgal!

Pirmadienį, birželio 30 d., ARD mediatekoje bus publikuojamas stebinantis pokalbis su buvusia kanclere Angela Merkel. Formatas „Po 10 metų: pabėgėliai pokalbyje su Angela Merkel“ skirtas 2015 m. pabėgėlių judėjimui ir apima pokalbius su penkiais migrantais iš Sirijos, Afganistano ir Irano. Tarp jų – studentė, su šeima gyvenusi bažnyčios prieglobstyje, taip pat jauna pora, kuri 2016 m. atvykusi į Klausnicą susidūrė su vykstančiais protestais. Šie pokalbiai, įrašyti birželio 26 d. viename Berlyno sirų restorane, skirti ne tik nušviesti pabėgėlių išgyvenimus, bet ir iškelti aktualius šeimos susijungimo klausimus. Kaip praneša „Radio Herford“, šis formatas gali vėl įžiebti senas diskusijas.

Kodėl 2015 m. pabėgėlių krizė turėjo tokią įtaką? Angela Merkel, šiuo laikotarpiu tapusi svetingos politikos simboliu, apie tai atsiliepia labai teigiamai. Tuo metu į Vokietiją atvyko per 1 milijonas prieglobsčio prašytojų, o Merkel visada pabrėždavo, kad Vokietija yra pajėgi susidoroti su šiuo antplūdžiu. Tačiau kritikai nerimavo, kad Vokietija gali būti priblokšta. Interviu „Deutsche Welle“ ji paaiškino, kad pabėgėlių padėtis yra ne krizė, o humanitarinė problema. Merkel priminė daugelio žmonių Vokietijoje paramą, įskaitant merus ir savanorius, pasiekusius didelių dalykų.

Žvilgsnis į praeitį

Situacija ne visada buvo lengva. Įvykiai per Naujųjų metų išvakarių šventes Kelne 2016 m., per kuriuos moteris priekabiavo migrantai, ypač metė šešėlį priėmimo kultūrai. Merkel pripažino, kad ne viskas klostosi idealiai ir yra rimtų problemų, kurias reikia spręsti. Retrospektyvus žvilgsnis į pabėgėlių politiką atskleidžia, kad visuomenės nuomonė stipriai susiskaldžiusi. Remiantis apklausa, 60% vokiečių mano, kad šalis gali įveikti iššūkį, o 40% išlieka skeptiškai nusiteikę. Šiuos susirūpinimą gali sustiprinti lėta pažanga integruojant imigrantus į darbo rinką, kur darbą susirado vos pusė atvykusių nuo 2013 m..

Merkel pažymėjo, kad migracijos priežastys lieka neišspręstos ir ES nėra sukūrusi vieningos sistemos šioje srityje. Tačiau nepaisant šio iššūkio, buvo paminėti teigiami sėkmingos integracijos pavyzdžiai, ypač daugelio migrantų mokyklinė kvalifikacija.

Politika ir nuomonės

Politinės nuomonės pabėgėlių politikos tema labai skiriasi. Tokie politikai kaip Irene Mihalic iš žaliųjų pabrėžia, kad teisinga neuždaryti sienų, o Larsas Castellucci iš SPD kritikuoja, kad Europos partnerių neįtraukimas buvo klaida. AfD, kuriai politiškai naudingas nepasitenkinimas dėl pabėgėlių politikos, yra aštresnėje šviesoje..

Kai kurie buvę politikai, įskaitant Thomasą de Maizière'ą, pažymi, kad Vokietija gerai įveikė krizę, o kiti, pavyzdžiui, Horstas Seehoferis, 2015 m. situaciją apibūdino kaip „neteisybės viešpatavimą“. Pati Merkel ne kartą pasisakė už tai, kad tokia situacija, kaip 2015 m., nepasikartotų. Net jei prieglobsčio prašytojų skaičius nuo 2016 m. mažėja, iššūkis grąžinti atmestus prieglobsčio prašytojus į jų gimtąsias šalis išlieka.

Diskusijas apie A. Merkel pabėgėlių politiką ir teigiamą bei neigiamą pastarųjų metų patirtį neabejotinai priims jos būsimasis televizijos renginys ir gali suteikti svarbių impulsų ateičiai. WDR atkreipia dėmesį į tai, kad šie pokalbiai gali sukelti naujų diskusijų ir kad visuomenė tebėra susiskaldžiusi dėl migracijos politikos, pabrėždama nuolatinę šio klausimo aktualumą.