Olimpinės žaidynės Kelne: ekonomikos tyrinėtojai įspėja apie dideles išlaidas ir riziką

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ekonominės prognozės dėl Kelno olimpinių žaidynių: ekspertai perspėja dėl didelių sąnaudų ir neaiškios naudos regionui.

Wirtschaftsprognosen für Kölns Olympia-Bewerbung: Experten warnen vor hohen Kosten und unklarem Nutzen für die Region.
Ekonominės prognozės dėl Kelno olimpinių žaidynių: ekspertai perspėja dėl didelių sąnaudų ir neaiškios naudos regionui.

Olimpinės žaidynės Kelne: ekonomikos tyrinėtojai įspėja apie dideles išlaidas ir riziką

Galimas Kelno pasiūlymas dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra dabartinių diskusijų apie tokių svarbių įvykių ekonominį poveikį dėmesio centre. Oliveris Holtemölleris, Leibnizo ekonominių tyrimų instituto Halės prezidento pavaduotojas, plačiai pakomentavo privalumus ir trūkumus. Jis pabrėžia, kad išlaidos dažniausiai viršija pajamas, o tai visų pirma lemia būtinoji statybų veikla. Daugelis miestų susiduria su iššūkiu naudotis esamomis sporto bazėmis arba statyti naujas, o tai turi didelį ekonominį poveikį. Žvilgsnis į olimpines žaidynes Barselonoje 1992 m. ir Solt Leik Sityje 2002 m. rodo, kad teigiamas poveikis dažnai yra išimtis. Ten buvo pasiekta infrastruktūros patobulinimų, tačiau trumpalaikis teigiamas pajamų ir sąnaudų santykis yra nerealus.

Kelno piliečiai turėtų atidžiai išnagrinėti ekonominio poveikio tyrimų metodiką. Dažnai atsiranda poslinkio efektai, kurie labai apsunkina lankytojų skaičiaus aiškinimą. Holtemölleris pažymi, kad olimpinių žaidynių išlaidų planavimas dažnai yra nerealus ir iš anksto labai neįvertinamas. Čia taip pat turi įtakos bendra infliacija ir nenumatyti veiksniai. Norint priimti pagrįstą sprendimą, olimpinių žaidynių pranašumai ir trūkumai turėtų būti informuojami skaidriai.

Išlaidos ir nauda tarptautiniame kontekste

Žvilgsnis už Kelno sienų į Paryžių rodo, kad visos 2024 m. olimpinių žaidynių išlaidos yra maždaug 7,7 milijardo eurų, o vien infrastruktūrai numatyta skirti 3,3 milijardo eurų. Tai yra beveik dvigubai daugiau, palyginti su įprasta tokių renginių kaina – nuo ​​3 iki 5 milijardų eurų. Sporto ekonomistas Timo Zimmermannas atkreipia dėmesį į dideles išlaidas, o Limožo universitetas tikisi apie 10,7 mlrd. eurų ekonominio poveikio iš augančio turizmo ir naujų darbo vietų. Tačiau yra skepticizmo: Stephanas Kemperis iš BNP Paribas tikisi tik nežymaus teigiamo poveikio ekonomikai, atsižvelgiant į dideles išlaidas. Saugumo susirūpinimas ir aukštos viešbučių kainos taip pat mažina užsakymų skaičių Paryžiuje, kur šiuo metu 25 % viešbučių yra nepakankamai išnaudojami.

Numatyti 15 milijonų lankytojų per žaidimus, kurių daugelis yra prancūzai, taip pat dažnai neapsistos viešbučiuose – tai veiksnys, dar labiau mažinantis galimas pajamas. Panašiai kaip Londone 2012 m. žaidynėse, kai tarp bedarbių buvo sukurta tik 10% naujų darbo vietų, naujų darbo vietų kūrimas Paryžiuje taip pat gali turėti laikiną poveikį. Turizmo pramonė susiduria su tokiais esminiais dalykais kaip „Air France“ pardavimų sumažėjimas iki 180 mln.

Apibendrinant galima pastebėti, kad nors entuziazmas tokiems dideliems įvykiams dažnai būna didelis, reikėtų kritiškai suabejoti realiu ekonominiu poveikiu. Ar Kelnas gerai moko piliečius apie tikras galimybes ir iššūkius, vis dar neaišku.