PKK paskelbė istorinį savo kovotojų pasitraukimą iš Turkijos

PKK paskelbė istorinį savo kovotojų pasitraukimą iš Turkijos

Reikšmingas žingsnis užsitęsusiame konflikte: Kurdų darbininkų partija (PKK) paskelbė, kad atitrauks savo kovotojus iš Turkijos į Šiaurės Iraką. Šis sprendimas priimtas vykdant taikos procesą su Turkijos vyriausybe ir buvo oficialiai paskelbtas sekmadienį, kaip pranešė kurdų naujienų agentūra Firat. 25 kovotojai jau pasitraukė, o PKK tikisi, kad Turkijos vyriausybė imsis būtinų „teisinių ir politinių“ veiksmų, kad paremtų šį procesą.

PKK, kovojusi už kurdų teises nuo pat įkūrimo 1978 m., vadovaujant Abdullah Öcalan, pastaraisiais metais žengė keletą reikšmingų žingsnių. 2025 m. liepą jų kovotojai simboliškai padėjo ginklus, o tai Turkijos kurdams sužadino daug vilčių. Diyarbakır mero Serra Bucak pareiškimas, kad PKK likvidavimas gali būti laikomas „labai istoriniu sprendimu“, pabrėžia šio proceso svarbą.

Atsitraukimo kontekstas

PKK paskelbė apie savo veiklos nutraukimą 2025 m. gegužę, o po to buvo paskelbtos simbolinės paliaubos, paremtos Öcalano raginimu. PKK įkūrėjas, kalinamas nuo 1999 m., ragino Turkijoje sukurti taikią, demokratinę visuomenę, todėl organizacija paskelbė, kad ginkluota kova yra pasenusi. PKK pabrėžia būtinybę aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose.

Pastarieji įvykiai rodo, kad taika regione tikrai įmanoma, tačiau lieka klausimas, ar prezidentas R. T. Erdoğanas gali išpildyti kurdų viltis. Istoriškai daugiau nei 40 000 žmonių žuvo kovose tarp PKK ir Turkijos armijos nuo devintojo dešimtmečio, o tai pabrėžia šio klausimo jautrumą.

Sudėtingas konfliktas

Turkijos ir PKK santykiai pasižymi ne tik nacionaline, bet ir tarptautine dinamika. Erdö politinei strategijai suvaldyti kurdus ir stiprinti savo įtaką regione turi įtakos įvykiai kaimyninėje Sirijoje. Nepaisant akivaizdaus postūmio siekti taikos, tebėra plačiai paplitęs skepticizmas dėl to, ar R. T. Erdoğano Turkijos vyriausybė imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų ilgalaikę taiką.

Be to, labai svarbus Rojavos – ginčytinos teritorijos, kurią PKK naudoja kaip bazę – statuso klausimas. Erdoğanas šį regioną laiko „PKK teroro zona“ ir ten kariškai įsikišo. Geopolitiniai pokyčiai taip pat rodo, kad konfliktas turi didelį poveikį bendram regiono stabilumui.

Tolesni Turkijos vyriausybės žingsniai ir konkretūs atsakymai į PKK reikalavimus bus labai svarbūs, norint išsiaiškinti, ar ši taika yra tvari. Konstruktyvaus dialogo tarp įvairių veikėjų siekimas galėtų būti raktas į šiuos ilgalaikius konfliktus, tačiau dar reikia pamatyti, ar tai bus pasiekta.

Šaltiniai: Lippe radijas, ZDF šiandien, Federalinė pilietinio ugdymo agentūra.