Pereinamosios bažnyčios: kam jos vis dar reikalingos? Paskaita Paderborne!

Pereinamosios bažnyčios: kam jos vis dar reikalingos? Paskaita Paderborne!

2025 m. lapkričio 3 d. Paderborne laukia jaudinantis įvykis: trečioji Pirmadienio akademijos paskaita, kurioje nagrinėjamas klausimas: „Kam mums vis dar reikalinga bažnyčia ir kodėl mums jos nebereikia? Renginys žada nušviesti skirtingus požiūrius į bažnyčios vaidmenį mūsų pliurališkoje visuomenėje. Diskusija vyksta dialoge tarp dr. theol. Udo Markus Bentz, kuris 2024 m. taps Paderborno arkivyskupu, ir dr. Danielis Deckersas, Frankfurter Allgemeine Zeitung skyriaus „Dabartis“ vadovas. Visą dalyką moderuoja prof. dr. Aaronas Langenfeldas, Paderborno teologijos fakulteto rektorius – tikra svajonių komanda tema, kuri kaip niekad aktuali, nes Arkivyskupija Paderbornas praneša.

Daugeliui bažnyčia nebėra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Vis daugiau žmonių nusprendžia neprisijungti prie religinių bendruomenių visam gyvenimui. Anot šiuolaikinių diagnostikų, vyksta precedento neturintis individualizacijos lygis, todėl narystė bažnyčioje yra asmeninis pasirinkimas. Globalizuotame pasaulyje nuomonės apie religijos vaidmenį yra suskirstytos, tačiau iššūkis vadovauti visuomenei kaip visumai išlieka pagrindine užduotimi, kuri taip pat buvo apibūdinta kaip panašiai sudėtinga istoriškai, pavyzdžiui, praeityje steigiant naujas vyriausybes, tokias kaip *Juntos laikinoji gubernija*, kaip [Wikipedia](https://es.wikipedia.org/wiki_Juntavaesuberna.

Religinės praktikos pokyčiai

Paskutiniųjų dešimtmečių religijų transformacijos yra neabejotinos. Žmonės nebepririša savęs prie konkrečios religinės bendruomenės, paremtos tradicija ar kilme, o sprendimus priima individualiai. Šią individualizaciją taip pat lydi išsivadavimas iš klerikalinio paternalizmo. Šią raidą pabrėžia Federalinė pilietinio ugdymo agentūra, kuri pabrėžia, kad 1,1 milijardo žmonių visame pasaulyje nepriklauso religinėms bendruomenėms. Šią tendenciją galima pastebėti ir Vokietijoje, kai nacionalinės bažnyčios vis dažniau netenka narių. Vien Romos katalikų bažnyčia nuo 1990 m. neteko daugiau nei 3,5 milijono narių, o evangelikų bažnyčia Vokietijoje – per 5 milijonus. Tuo pačiu metu, remiantis analize bpb, krikštynų ir sugrįžimų skaičius dažnai yra žymiai didesnis nei išvykimų skaičius.

Kitas dalykas, kurį būtų galima aptarti Pirmadienio akademijoje, yra religijos vaidmuo švietime ir diakonijoje, kuri išlieka stiprus nepaisant mažėjančio narių skaičiaus bažnyčiose. Bažnyčios nariai taip pat neproporcingai atstovaujami politikoje, o tai rodo, kad religija vis dar turi įtakos. Tačiau jie lengvai suvokiami kaip monopolistai, nes visuomenė tampa vis pliuralistiškesnė, o nauji religiniai požiūriai, pavyzdžiui, megabažnyčios JAV, siūlo individualizuotą pamaldumą, kurio centre yra asmeninis prasmės radimas.

Dialogo ir refleksijos svarba

Pirmadienio akademija save mato ne tik kaip dialogo vedimo renginį, bet ir kaip platformą apmąstymams apie bažnyčios vaidmenį besikeičiančioje visuomenėje. Čia susirinkę balsai skirti padėti atrasti naujus religijos praktikavimo būdus ir paklausti, kaip elgiamės vieni su kitais kaip visuomene – tai itin svarbus klausimas, ypač augančio individualizmo ir spaudimo jauniems žmonėms imtis aiškios gyvenimo krypties laikais.

Apskritai paskaita turi didelį potencialą suteikti peno apmąstymams ir spręsti esamą situaciją bažnyčiose ir visuomenėje. Diskusija svarbi ne tik bažnyčios nariams, bet ir visiems, kuriems rūpi mūsų visuomenės raida ir religijos vaidmuo joje.