Vokietijos ir Lenkijos sienų kontrolė: chaosas ir kritika!

Vokietijos ir Lenkijos sienų kontrolė: chaosas ir kritika!

Nuo pirmadienio, 2025 m. liepos 6 d., Vokietijos ir Lenkijos pasienyje bus atliekami patikrinimai į abi puses Pietų Vokietijos laikraštis pranešė. Šios priemonės priežastis – Vokietijoje jau nustatyta sienų kontrolė, kuri buvo įvesta reaguojant į išaugusį nelegalią migraciją. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžia šios „simetrijos“ būtinybę ir kritikuoja Vokietijos vykdomą kontrolę kaip nepriimtiną, nes ji gali kelti pavojų Šengeno susitarimui.

Situacija pasienyje įtempta. Reguliariai į Vokietiją važinėjantys lenkų darbuotojai jau yra įstrigę ilgose spūstyse. Be to, suaktyvėja ir nelegalius patikrinimus atlieka savarankiškai paskirti pasieniečiai, susiję su dešiniųjų ekstremistų parlamentarais. Vienas tokių parlamentarų Robertas Bąkiewiczius skleidžia teiginius, kad Vokietija tyčia siunčia į Lenkiją migrantus, dažnai nusikaltėlius, siekdama destabilizuoti šalį.

Didžiausias dėmesys – migracijai ir sienų apsaugai

Nuo 2023 m. spalio mėn., kai Vokietija įvedė pirmąją kontrolę prie sienų su Lenkija, Čekija ir Šveicarija, išryškėjo tendencija, kuri per ateinančius kelis mėnesius gali pablogėti. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser iš SPD paskelbė, kad kontrolė prie visų Vokietijos sienų nuo 2024 metų rugsėjo bus sugriežtinta, siekiant kovoti su neteisėta migracija ir su ja susijusia saugumo rizika. Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris taip pat jau pranešė, kad Austrija nepriims atstumtųjų, o tai dar labiau apsunkina situaciją.

ES taip pat patiria spaudimą reformuoti savo sienų apsaugos politiką. ES sienų apsauga nuo 2015 m. prisitaikė prie pabėgėlių ir nelegalių migrantų antplūdžio. ES sutarties 3 straipsniu siekiama sukurti bendrus išorės sienų kontrolės standartus. Įgyvendinant naujas priemones, skirtas pagerinti sienų apsaugą, bus sustiprinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, kurioje dabar nuolat dirba 10 000 sienos apsaugos pareigūnų.

Dabartiniai skaičiai rodo, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį Vokietijoje buvo pateikta daugiau nei 61 000 prieglobsčio prašymų. Tai prieštarauja 27 % per Viduržemio jūrą į ES atvykstančių pabėgėlių 2024 m. sumažėjimui. Europos sienų apsaugos politika turi spręsti tokias problemas kaip mišrūs migracijos srautai, COVID-19 pandemijos palikimas ir didėjantis saugumo susirūpinimas. Tuskas mini, kad nuo 2021 metų Lenkija pasienyje su Baltarusija sulaukė per 25 000 pagalbos skambučių.

Reakcijos į naujas priemones

Įvykiai buvo sutikti nevienareikšmiškai. Nors kai kurie Europos politikai rodo supratimą, Lenkijoje ir kitose šalyse ryškėja baimės dėl padidėjusio pabėgėlių skaičiaus. Kompromisas dėl prieglobsčio, kurio Tuskas atmeta, gali reikšti, kad Lenkijai nebereikės priimti pabėgėlių. Federalinė policija jau pranešė apie 3777 atmetimus Vokietijos ir Lenkijos pasienyje nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn., o tai iliustruoja situacijos skubumą.

Tuo pat metu Lenkijos pagalbos organizacijos atkreipė dėmesį, kad vyriausybė mažai deda, kad sustabdytų pabėgėlius, keliaujančius į vakarus. Advokatas Filipas Rakoczy iš Nomados pastebi, kad dabar registruojamų pabėgėlių vis daugėja. Didėja spaudimas ES plėtoti vienodą ir humanišką migracijos politiką, o tai dar labiau kurs diskusijas prieglobsčio klausimais.

Artėjanti kontrolė ir su ja susijusi politinė įtampa jau rodo, kad diskusijos apie migraciją ir sienų apsaugą Europoje toli gražu nesibaigė. Iššūkiai yra dideli ir belieka laukti, kaip susijusios valstybės reaguos į naujas aplinkybes.