Turtas ir neteisybė: AfD auga dėl socialinių problemų

Turtas ir neteisybė: AfD auga dėl socialinių problemų

Kas motyvuoja rinkėjus Vokietijoje? Neseniai atliktas tarptautinis tyrimas rodo, kad turto suvokimas turi didelę įtaką balsavimo elgsenai. Žmonės, kurių ekonomiškai blogiau nei jų tėvai, dažniausiai balsuoja už dešiniąsias populistines partijas. Tai patvirtino daugiau nei 89 000 žmonių, atlikę išsamią apklausą. Nuo savo įkūrimo prieš dvylika metų AfD (Alternatyva Vokietijai) tapo stipriausia opozicine partija ir, remiantis apklausomis, šiuo metu dažnai yra antroje ar net pirmoje vietoje po Sąjungos (CDU/CSU) pagal rinkėjų pritarimą, praneša. Pietų Vokietijos laikraštis.

Atidžiai pažvelgus į Vokietijos politinę aplinką matyti, kad AfD iškilimas yra glaudžiai susijęs su nelygybės ir neteisybės jausmu. Remiantis apklausos pagrindu atliktame tyrime aprašyta analize, reikėtų imtis socialinės politikos priemonių šių partijų rinkėjams susigrąžinti. „Jei norite kovoti su AfD, turite daryti socialinę politiką“, – skubiai ragina vienas ekspertas. 2024 m. pradžioje atliktos apklausos rezultatai rodo, kad beveik 90 % AfD rinkėjų mano, kad turtas Vokietijoje yra paskirstytas nesąžiningai, nes Ekonominė paslauga pranešė.

Socialinė atskirtis

Socialinius skirtumus kaip nesąžiningus vertina ne tik AfD rinkėjai. Nelygybė yra problema, kuri rūpi ir daugeliui kitų politinių rėmėjų. Žaliesiems ypač rūpi netolygus turto pasiskirstymas. 2024 m. gegužės mėn. IW asmeninis tyrimas rodo, kad 47% AfD rėmėjų yra labai susirūpinę dėl socialinės nelygybės. Jų požiūris į imigraciją ir ekonomikos raidą yra labai neigiamas, palyginti su bendrais gyventojais.

Socialinės neteisybės suvokimas ypač išaugo korona pandemijos metu ir po jos. Pajamų nelygybę matuojantis Gini koeficientas 2020–2023 metais išliko stabilus ties 0,30. Nepaisant šio stabilumo, turtinė nelygybė išlieka itin didelė ir, Europos centrinio banko duomenimis, yra didžiausia tarp ES šalių. Nepaisant to, mokslininkai nustatė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp turtinės nelygybės ir radikalių dešiniųjų partijų sėkmės rinkimuose.

Dešinysis populizmas ir ekonominis netikrumas

Ryšys tarp socialinės nelygybės ir dešiniųjų radikalių partijų iškilimo yra gerai dokumentuotas. Remiantis empiriniu tyrimu, pagrįstu 291 parlamento rinkimų duomenimis 20 išsivysčiusių šalių, radikalių partijų balsų dalis nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio išaugo daugiau nei dvigubai. Teigiama, kad didėjanti nelygybė dažnai turėtų būti vertinama kaip politinių sprendimų rezultatas, o ne kaip sisteminė problema. „Perskirstymas ir įtraukioji politika gali sumažinti politinę poliarizaciją“, – sutinka mokslininkai Boeckler fondas pranešė.

Nerimą kelianti raida, kad Vokietijoje žmonės vis dažniau atstovauja dešiniosioms radikalioms pažiūroms, gali kelti pavojų ne tik politinei kultūrai, bet ir socialinei sanglaudai. Jei į rinkėjų baimes nebus žiūrima rimtai, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių Vokietijos demokratijai.