Koblenzas: bylos prieš klimato aktyvistus buvo nutrauktos – kas dabar?

Koblenzas: bylos prieš klimato aktyvistus buvo nutrauktos – kas dabar?

Koblenco apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą prieš keturis prieštaringai vertinamos klimato grupės „Paskutinė karta“ aktyvistus. Šis sprendimas sukėlė ažiotažą ir gali būti laikomas dar vienu etapu diskurse apie pilietinį nepaklusnumą. Nukentėję aktyvistai įstrigo Friedricho-Eberto žiede 2023 m. liepos mėn. rytinio piko metu ir smarkiai sutrikdė transporto srautą. Nepaisant to, blokada iš tikrųjų truko tik apie 17 minučių, kaip rodo vaizdo įrašas >SWR<10.

Prieš teismo procesą penkiems aktyvistams buvo skirta bauda, ​​prieštaravimus pareiškė keturi. Jie suprato, kad jų dalyvavimas yra būtinas signalas labiau apsaugoti nuo klimato ir, slegiami klimato kaitos, sakė, kad negali stovėti tuščiai. 54 metų aktyvistė pakartojo, kad jai svarbu remti jaunąją kartą, kuri yra įsipareigojusi klimato apsaugai. Jie visada žinojo savo atsakomybę už teisines savo veiksmų pasekmes.

Pilietinis įsitraukimas ar prievarta?

Policija šį veiksmą priskyrė prievartai, nes aktyvistai savo veiksmais suvaržė kitų eismo dalyvių teises. Pilietinis nepaklusnumas, kaip tai praktikuoja „paskutinė karta“, veikia kaip priemonė parodyti gresiančius pavojus. Apie tokių protesto formų priežastis visuomenėje diskutuojama jau kurį laiką. Istorines paraleles traukia taikos aktyvistai devintajame dešimtmetyje kelių blokadomis. Ar tokiais veiksmais iš tikrųjų pasiekiamas norimas tikslas didinti informuotumą apie klimato apsaugą, ginčytina >bpb.

„Paskutinės kartos“ aktyvistas dabar kreipiasi į Federalinį konstitucinį teismą Karlsrūhėje po to, kai buvo nuteistas už panašų kelių blokadą Berlyne. Ji gauna paramą iš teisinės pagalbos asociacijos „Parama už aktyvią pilietinę visuomenę“. Kaip ir Koblenzo aktyvistai, ji teigia, kad baudimas už tokias blokadas neproporcingai apriboja pagrindines teises į demonstracijų laisvę >RBB.

Diskusijos apie pilietinį nepaklusnumą

Diskusija apie „paskutinės kartos“ protesto formas yra emocinga ir poliarizuota. Pilietinis nepaklusnumas suprantamas kaip atsisakymo aktas, pažeidžiantis galiojančius įstatymus, tačiau turintis tikslą įteisinti aukštesnę moralę. Kritikai baiminasi, kad tokie protestai gali pažeisti konstitucinio pilietinio nepaklusnumo principus. Lieka klausimas, ar ši protesto forma iš tikrųjų sulaukia trokštamo socialinio pritarimo, ar ji nesukelia norimo efekto.

Akivaizdu, kad „Paskutinės kartos“ veikla ir toliau skatins diskusijas apie klimato apsaugą ir kaip kovoti su pilietiniu nepaklusnumu ateityje. Kaip visuomenė reaguos į šias protesto formas, kurios dažnai suvokiamos kaip radikalios ir neproporcingos? Vienas dalykas aiškus: jaunieji aktyvistai susiduria su didžiuliu iššūkiu, siekdami perduoti savo žinutes visuomenei ir tuo pačiu priimti teisines savo veiksmų pasekmes.