Niederbieber apgailestauja dėl veterano Günterio May netekties – gyvenimas kupinas prisiminimų

Niederbieber apgailestauja dėl veterano Günterio May netekties – gyvenimas kupinas prisiminimų

Niederbieber mieste gedi žinomas veidas: eidamas 81 metus po ilgos sunkios ligos mirė kaimo veteranas ir buvęs legendinės „Zur Wied“ užeigos šeimininkas Günteris May. Kaip ir Reino laikraštis praneša, jis ne tik palieka tuščią restoraną, bet ir daug žmonių, kurie jį įvertino ir kurie pasiilgs jo šilto būdo.

Günteris May buvo ne tik baro savininkas – jis gyveno dėl linksmumo ir buvo aktyvus vietinio gyvenimo narys. Nesvarbu, ar jis sportavo, ar politikoje, ar muzikiniuose sluoksniuose, jo įsipareigojimai buvo visur. Daugybe aistringų pokalbių ir jaukių valandų pasižymėjęs aludės uždarymas pernai jam buvo nelengvas lūžis, kuriuo jis pasinaudojo kaip proga atsisveikinti su svečiais.

Nepamirštamas žmogus

Jo mirtis sukelia liūdesį ne tik Niedebieber žmonių veiduose, bet ir jo šeimos bei draugų širdyse. Daugelis prisimena nepamirštamas akimirkas kartu ir pabrėžia, kad jis buvo jų gyvenimo centras. Jis paliko ne tik liūdesį dėl ypatingo ir mylimo žmogaus netekties, bet ir dėkingumą už tai, ką galėjo patirti kartu. Čia Tampa aišku, kad skausmas netekus dalelės savęs ir toliau lydės artimuosius.

Niederbieber gyventojai sutinka, kad Günterio May paliktą erdvę nebus lengva užpildyti. Jo supratinga ir paslaugi prigimtis ne tik sustiprino daugybę draugysčių, bet ir formavo vietinį bendruomeniškumo jausmą. Jo netekties skausmas yra apčiuopiamas, bet kartu jaučiamas ir gilus dėkingumas už kartu praleistą laiką.

Daugeliui diena, kurią Günteris May rado paskutinį poilsį, yra daugiau nei tik liūdnas atsisveikinimas – tai prisiminimas žmogaus, kuris savo prigimtimi ir įsipareigojimu praturtino daugybę gyvenimų. „Miręs, bet neužmirštas“ – šis sakinys taikliai apibendrina gedulo posakių turinį. Jo atminimas bus pagerbtas, istorijos ir laikas su juo liks nepamirštami.