Saarstahl pasikliauja žalia šviesa: 4,6 mlrd. mažo CO2 išmetimo ateičiai!
Saro krašte plieno pramonė pertvarkoma per dideles investicijas, siekiant gaminti mažiau CO2. Pagrindinis dėmesys skiriamas dabartiniams pokyčiams ir iššūkiams.

Saarstahl pasikliauja žalia šviesa: 4,6 mlrd. mažo CO2 išmetimo ateičiai!
Plieno pramonė šiuo metu klesti – tikrąja to žodžio prasme. Statybos darbai Saarstahl mieste Völklingene ir Dillingene vyksta pagal planą, o generalinis direktorius Stefanas Rauberis nusiteikęs optimistiškai. Perėjimas prie mažesnio CO2 kiekio plieno gamybos dabar turėtų būti sparčiai pažangus. „Mes važiuojame visu varikliu“, – sako Rauberis, o pirmųjų didelių naujos tiesioginio redukcijos sistemos komponentų, kuriuos planuojama pristatyti kitais metais, laukimas yra aiškiai pastebimas. Kaip praneša SR.de, bendros daugiau nei keturių milijardų eurų investicijos nesikeičia ir labai priklauso nuo federalinių ir valstijų vyriausybių finansavimo.
Įdomu tai, kad Rauber yra ramus dėl Arcelor Mittal pasitraukimo iš labiau klimatui nekenksmingo plieno gamybos. Priešingai – tai galėtų pagerinti Saarstahl pardavimo situaciją. Nepaisant įtemptos verslo situacijos, pernai nuostoliai siekė apie 47 mln. eurų, jis pabrėžia, kad „žaliasis“ plienas turi ateitį. Dillingene galite matyti 273 milijonų eurų metinį perteklių, net jei jis gerokai sumažėjo. Pigio plieno iš Azijos spaudimas tebėra didelis, tačiau 2024 m. lūkesčiai yra optimistiški, ypač dėl tikslinių „Saarstahl“ taupymo priemonių.
Konkurencija ir iššūkiai
Nereikėtų nuvertinti visos pramonės iššūkių. „Siekiant išlikti konkurencingiems tarptautiniu mastu, būtina mažinti elektros kainas“, – reikalauja R. Rauberis, o priemonės prieš plieno dempingą iš Tolimųjų Rytų taip pat yra būtinos. Pasak WV Stahl, plieno pramonė Vokietijoje turi didžiulę reikšmę ekonomikai, nes maždaug 70 % plieno pagaminama integruotose plieno gamyklose. Tačiau pramonė patiria spaudimą – aukštakrosnių maršruto išmetamas CO2 kiekis yra apie 1,7 tonos CO2 tonai neapdoroto plieno.
Išeitis iš šios keblios padėties galėtų būti didesnis žaliojo vandenilio naudojimas. „ArcelorMittal“ jau turi ambicingų planų šia kryptimi. Iki 2030 m. Brėmeno ir Eisenhüttenstadto vietose naudojant žaliąjį vandenilį bus pagaminta iki 3,5 mln. tonų plieno. Tikslas – sutaupyti daugiau nei 5 mln. tonų CO2, jei bus vandenilio. Čia aiškiai matyti, kad vandeniliu pagrįsta tiesioginio redukavimo (DRI) technologija atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį iki beveik nulio, paaiškino ArcelorMittal.
Žvilgsnis į ateitį
Norėdami išlikti konkurencingi, visi žaidėjai turi susiburti. Šiuolaikinė plieno gamykla šiandien taip pat turi stebėti tvarumo ir aplinkos apsaugos klausimus. Vokietijoje plieno pramonė susiduria ne tik su dideliais iššūkiais, bet ir su didžiulėmis galimybėmis. Vandenilio naudojimas plieno gamyboje yra daug žadanti technologija, kuri taip pat bus labai svarbi tarptautinėje konkurencijoje. Ekspertai tikisi, kad šios technologijos taps vis plačiau paplitusios, kad būtų pasiekti ES klimato tikslai.
Jei plieno gamyklos Saro krašte pertvarka vyks taip, kaip planuota, tai bus novatoriškas žingsnis ne tik Sarstahl, bet ir visai Vokietijos plieno pramonei. Galiausiai, kaip didžiausia plieno gamintoja ES, Vokietija taip pat atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse. Vis dar įdomu pamatyti, ar įmonės gali susidoroti su iššūkiais ir nustatyti tvarios ateities kursą.