Iranas ant slenksčio: ekonominė krizė ir karas grasina padalinti šalį!

Iranas ant slenksčio: ekonominė krizė ir karas grasina padalinti šalį!

Padėtis Irane pastarosiomis dienomis smarkiai pablogėjo. Prieš savaitę Izraelis pradėjo karinį išpuolį prieš Irano objektus, kurie turėjo daug padarinių šaliai ir jos žmonėms. Šios atakos buvo nukreiptos į karinius objektus ir prieštaringai vertinamą Irano branduolinę programą. Ypač nukentėjo pagrindinės naftos ir dujų gavybos vietos, įskaitant Pietų Parso dujų telkinį ir Asaluyeh naftos perdirbimo gamyklą, kurios buvo subombarduotos. FAZ pranešė.

Tiesioginis šių išpuolių poveikis buvo dramatiškas Irano rialo nuosmukis, kuris per pirmuosius smūgius sumažėjo 18 proc. Siekdama stabilizuoti destabilizuotą valiutą, vyriausybė uždraudė prekybą užsienio valiuta, o svetainėse nebeleidžiama rodyti informacijos apie kainas apie dolerius ar kriptovaliutas. Be to, Irano centrinis bankas bando neutralizuoti galimą kapitalo nutekėjimą, kol akcijų rinka sustoja. Šalies degalinėse normuojamas benzinas, todėl susidaro ilgos eilės ir dar labiau įtempiamas ir taip įtemptas ekonominis klimatas.

Ekonominė nelaimė ir besitęsiančios sankcijos

Šie ginkluoti konfliktai dar labiau apsunkina ir taip apgailėtiną ekonominę padėtį Irane. Prieš karą šalis kovojo su daugiau nei 35 procentų infliacija; Skurdas ir mažėjanti vidurinė klasė yra kasdienybė. Dažnas elektros ir vandens trūkumas taip pat blogina gyventojų gyvenimo sąlygas. Vakarų sankcijos, kurios sustiprėjo valdant D. Trumpo administracijai nuo 2018 m., padarė didelį spaudimą Irano ekonomikai. Visų pirma, šios priemonės smarkiai paveikė naftos eksportą, kuris yra svarbiausi šalies pajamų šaltiniai, nors Kinija, kaip pagrindinė pirkėja, gali padėti tik ribotai.

Tačiau dėl šios krizės kaltos ne tik sankcijos. Korupcija ir netinkamas valdymas dar labiau susilpnino šalies ekonomines struktūras, ką parodė skandalas dėl arbatos prekybos įmonės „Debsh“. Taip pat teigiama, kad valstybės valdomos įmonės gauna naudos iš sankcijų, o privačios įmonės kenčia nuo pasekmių. Stebėtojai įžvelgia niūrias šalies ateities perspektyvas: laukiama gilios ekonominės krizės, o daugelis skeptikų svarsto, ar sankcijos iš tiesų gali paskatinti vyriausybę permąstyti. Pavyzdžiai iš tokių šalių kaip Kuba ir Venesuela rodo, kad sankcionuoti režimai dažnai neatsisako sosto ir nenukrypsta nuo savo kurso.

Politinė ir socialinė situacija

Tuo tarpu vidaus politinė situacija Irane pastebimai blogėja. Bundestago viceprezidentas ir Žaliųjų partijos politikas Omidas Nouripuras perspėja apie galimą konflikto tarp Irano ir Izraelio eskalavimą, kuris gali turėti lemtingų padarinių visam regionui, įskaitant Izraelį. Situaciją jis apibūdina kaip galimą „sudegimą“ ir reikalauja, kad visos šalys laikytųsi maksimalaus santūrumo, siekiant nutraukti smurto spiralę ir apsaugoti civilius gyventojus. Dėl įtemptos padėties ypač kenčia civiliai gyventojai, nes visoje šalyje trūksta degalų ir pagrindinių atsargų.

Neramumai tarp gyventojų auga. Daugelis bando palikti Teheraną, o Irano vadovybė ėmėsi nedaug civilinės gynybos priemonių. Nėra oro signalizacijos ir oro antskrydžių slėptuvių, o žmonės gyvena nuolatiniame nesaugume, o režimui priešišką klimatą dar labiau slopina areštai ir interneto išjungimai.

Tarptautiniame kontekste pagrindiniai užsienio reikalų ministrai, įskaitant Vokietijos Johaną Wadephulą, paragino Iraną be išankstinių sąlygų grįžti prie derybų dėl savo branduolinės programos. Tam pritarė ir G7 lyderiai, kurie aiškiai pasakė, kad Iranas neturėtų turėti prieigos prie branduolinių ginklų.

Katastrofiška Irano ekonominė ir socialinė padėtis tebėra karšta tema. Ekspertai skeptiškai vertina, ar užsienio sankcijos tikrai pakeis politinį elgesį Irane, ar dėl spaudimo režimas dar labiau sustiprins pilietinės visuomenės kontrolę. Lieka klausimas, kas bus šaliai toliau ir kokias pasekmes konfliktas turės regionui.