Birželio rekordas: per 2300 karščio mirčių Vakarų Europoje dėl klimato kaitos!

Birželio rekordas: per 2300 karščio mirčių Vakarų Europoje dėl klimato kaitos!

2023-ųjų birželis į Vakarų Europos istorijos knygas pateks kaip rekordinis mėnuo: dabar patvirtinta, kad tai buvo karščiausias kada nors užfiksuotas birželis – vidutinė temperatūra siekė 20,49 laipsnio Celsijaus. Tai rodo naujausi ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenys, datuojami 1950 m. Ypač sprogūs: kaip rodo išsamus tyrimas, daugelyje miestų buvo pasiekta daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri taip pat rodo niokojančias su karščiu susijusias mirtis. Rezultatas: karščio bangos laikotarpiu nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios dvylikoje didžiųjų Europos miestų iš viso užregistruota apie 2300 mirčių, o tai yra dramatiškas padidėjimas, glaudžiai susijęs su klimato kaita. Statistiškai apie 1500 šių mirčių buvo tiesiogiai susijusios su kylančia temperatūra, kurią sukėlė visuotinis atšilimas. Tuo metu, kai daugelis žmonių dar nebuvo visiškai pajutę karščio, rizika buvo ypač didelė. Be klimato kaitos įtakos tik 800 žmonių būtų mirę nuo karščio, o tai rodo nerimą keliantį visuotinio atšilimo poveikį. [PZ News reports](https://www.pz-news.de/home_artikel,-Rekord-Juni-fuer-Westeuropa-Hohe- Zahl-von-Hitzetoten-_arid,2239875.html).

Jei pažvelgsite į skaičius išsamiai, paaiškės, kad vyresnio amžiaus piliečiai ypač kenčia nuo karščio. 88 procentai su karščiu susijusių mirčių nukentėjo nuo 65 metų amžiaus ir vyresni. Skaičiai buvo ypač dideli miestuose, tokiuose kaip Milanas (320 papildomų mirčių), Barselona (286) ir Paryžius (235). Londonas (171 m.) ir Frankfurtas (21 m.) taip pat nukentėjo nuo ekstremalių temperatūrų, kurias klimato kaita didina visame pasaulyje, o ne tik Europoje. Pasaulyje 2023 m. birželio mėn. buvo trečias šilčiausias rekordas, o pasaulinė temperatūra nuo ikiindustrinių laikų pakilo 1,3 laipsnio Celsijaus. Tai, kad karščio bangos sukelia daugiau mirčių nei kitos stichinės nelaimės, pvz., Valensijos potvyniai, per kuriuos žuvo 224 žmonės, yra tiek daug iškalbinga, tiek ir kelia nerimą. DW.de pabrėžia, kad dėl klimato kaitos maksimali dienos temperatūra pakyla 1–4 laipsniais Celsijaus. O vos 2–3 laipsnių skirtumas daugeliui gali reikšti pavojingą gyvybei situaciją.

Poveikis sveikatai ir socialiniai iššūkiai

Ypač nerimą kelia karščio pasekmės sveikatai. Tyrimai rodo, kad vien 2023 m. vasarą dėl aukštos temperatūros Europoje mirė daugiau nei 47 000 žmonių. Akivaizdu, kad karščio stresą ypač kenčia pažeidžiamiausios grupės, ypač anksčiau sirgę žmonės ar vyresnio amžiaus žmonės. Roberto Kocho institutas apskaičiavo, kad tikrasis atogrąžų ligų, kurias sukelia plintančios rūšys, pavyzdžiui, Azijos tigrinis uodas, pernešamų atvejų skaičius gali būti 40–50 kartų didesnis nei oficialiai dokumentuota. Deutschlandfunk pabrėžia, kad tokių ligų plitimas kelia didžiulį pavojų sveikatai ir kyla šalia psichologinių iššūkių, kurie daugeliui žmonių pasireiškia dėl klimato kaitos.

Politika susiduria su didžiuliais iššūkiais. Daugelis miestų vis dar nėra tinkamai pasiruošę karščio bangų keliamai grėsmei sveikatai, kurią kritiškai nagrinėja ekspertai, ypač Vokietijoje. Pavėsio trūkumas, nepakankamas žalias plotas ir per didelis sandarumas – tai keletas problemų, kurias reikia spręsti norint geriau išgyventi karščio bangą. Siūlymai sumažinti klimato kaitos padarinius, pavyzdžiui, sustabdyti iškastinio kuro deginimą ir plėsti atsinaujinančią energiją, iš tiesų yra iššūkis, su kuriuo visuomenė turi susidoroti. Nereikia pamiršti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, tokios kaip šešėlinių zonų kūrimas ar išplėstos šilumos apsaugos koncepcijos, yra ne tik gairės, bet ir veiksmų nurodymai, kurie turės lemiamos reikšmės ateities kartoms.