PFAS pavojaus signalas: 69% žuvų ir 39% kiaušinių yra labai užteršti!
Remiantis dabartiniais tyrimų rezultatais, Frankfurtas prie Maino praneša apie plačiai paplitusią maisto užteršimą PFAS.

PFAS pavojaus signalas: 69% žuvų ir 39% kiaušinių yra labai užteršti!
Neseniai pasirodė nerimą keliančių naujienų apie maisto užteršimą PFAS, dar vadinamą amžinais chemikalais. Vokietijos aplinkos ir gamtos apsaugos federacija (BUND) paskelbė savo PFAS patikros rezultatus, pagrįstus Europos maisto saugos agentūros (EFSA) duomenimis. Pasirodo, gyvūninės kilmės produktai dažnai turi ypač didelį užterštumą.
2025 m. pavasarį buvo ištirti 22 vištų kiaušinių mėginiai, kurių rezultatas šokiruojantis: PFAS buvo aptikta 14 mėginių. Ypač pastebima, kad pomėgių laikytojų kiaušiniai buvo žymiai labiau užteršti nei iš komercinių tiekėjų. duomenimis, šiomis cheminėmis medžiagomis užterštos 69 % žuvų, 55 % subproduktų ir 39 % vištų kiaušinių. Kita vertus, vegetariškas maistas nukenčia daug mažiau – tik 7 proc.
Rizika sveikatai ir teisinės ribos
PFAS poveikis sveikatai yra gerai dokumentuotas. Cheminės medžiagos nėra biologiškai skaidžios ir gali kauptis žmogaus organizme bei aplinkoje. Pasak BUND, jie kelia pavojų, pavyzdžiui, padidėjęs cholesterolio kiekis ir susilpnėjusi imuninė sistema. Nyderlanduose net nerekomenduojama valgyti pomėgių ūkių kiaušinių. Nors žinomos teisinės PFAS ribos maiste, jos laikomos netinkamomis, ypač jautrioms grupėms, pavyzdžiui, vaikams. Todėl EMST nustatė naują 4,4 nanogramo kilogramui kūno svorio toleruotiną savaitės dozę (TWI), kurios viršijimas kelia pavojų sveikatai.
Todėl BUND ragina apriboti visas PFAS naudojimą ir pakoreguoti maisto ir geriamojo vandens ribines vertes. Tai apima griežtą nekontroliuojamų PFAS variantų, atsirandančių dideliais kiekiais, reguliavimą. Baisu, kad iš daugiau nei 10 000 ES žinomų PFAS medžiagų tik mažiau nei 20 yra reglamentuojamos, o kitos gali kelti pavojų sveikatai.
Užteršimo kilmė
Maisto užteršimo PFAS priežastys yra įvairios. Šie cheminiai junginiai naudojami įvairiose pramonės šakose – nuo tekstilės iki maisto perdirbimo. PFAS patenka į maisto grandinę per užterštą dirvą, vandenį ir pašarus. Taip pat dažnai jų galima rasti maisto pakuotėse, o tai dar labiau paaštrina problemą.
BUND reikalaujamomis priemonėmis siekiama ne tik apsaugoti vartotojų sveikatą, bet ir skatinti ilgalaikius sprendimus užteršto dirvožemio ir vandens valymui. Vis daugiau žmonių renkasi augalinius baltyminius produktus, kad išvengtų pavojaus sveikatai, kurį sukelia PFAS ir kitų teršalų vartojimas. Kitų Europos teisės aktų žingsnių kūrimas tebėra įdomus, nes šiuo metu ES nagrinėja pasiūlymą dėl visapusių apribojimų PFAS grupei.
Esant šiems iššūkiams, svarbu suvokti riziką ir priimti atsakingus sprendimus perkant maistą. Informuoti vartotojai yra raktas į pokyčius ir gali padidinti spaudimą gamintojams ir įstatymų leidėjams, priimdami sprendimus dėl pirkimo.
Išsamią analizę ir daugiau informacijos apie PFAS riziką maiste ir dabartinę teisės aktų būklę rasite ataskaitoje EcoNews, Medicinos žurnalas ir EFSA nurodyta.