Merzas planuoja panaikinti aštuonių valandų darbo dieną: ką mano Vokietija?

Merzas planuoja panaikinti aštuonių valandų darbo dieną: ką mano Vokietija?

Darbo pasaulis Vokietijoje netrukus gali apsiversti aukštyn kojomis. Kancleris Friedrichas Merzas pristatė planus panaikinti nustatytą aštuonių valandų darbo dieną. Vietoj to reikėtų įvesti maksimalų savaitės darbo laiką, kuris daugeliui darbuotojų jau yra karštų diskusijų tema. Neseniai atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų ši reforma neįtikina. „Merkur“ duomenimis, neribotą kasdienį darbo laiką atsisako 73 procentai darbuotojų.

Ekonominės diskusijos įsiplieskia įvairiais frontais. Nors darbdavių asociacijos ir kai kurie verslo atstovai palaiko šį žingsnį, profesinės sąjungos ir daugelis darbuotojų į pasiūlymą žiūri skeptiškai. Daugelis baiminasi, kad dėl ilgesnių darbo valandų padidės spaudimas šeimoms ir pavojaus sveikatai. Hanso Böcklerio fondo atliktas tyrimas netgi rodo, kad darbo dienos gali būti pailgintos iki dvylikos valandų ir 15 minučių. Šios naujienos nėra visiškai optimistinės, turint omenyje, kad Vokietijoje vidutinis darbo laikas – 40,2 valandos per savaitę – jau yra gana didelis, lyginant su kitomis šalimis, net jei ne visą darbo dieną darbo laikas sumažina iki 34,8 valandos.

Išsamūs apklausos rezultatai

Vokiečių nuomonės yra įvairios. Ipsos apklausa rodo, kad 46 procentai palaiko maksimalų savaitės darbo laiką, o 44 procentai tam nepritaria. Kitoje „Yougov“ apklausoje šiai reformai pritaria 38 procentai, o 20 procentų jai nepritaria, o 37 procentai lieka neutralūs. Kaip pažymi fr.de, 63 procentai žmonių norėtų anksčiau dirbti valanda per savaitę ir išeiti į pensiją daugiau. Priešingai, apklausos taip pat rodo, kad tik 22 procentai sutiktų su vėlesniu išėjimu į pensiją, kad išlaikytų aštuonių valandų darbo dieną.

Planuojama reforma susilaukia griežtos kritikos. Pavyzdžiui, Verdi vadovas Frankas Werneke'as šiuos planus apibūdina kaip „blogą pokštą“ ir perspėja apie spaudimą, kurį darbuotojams gali sukelti ilgesnės darbo valandos. Kita vertus, CDU generalinis sekretorius Carstenas Linnemannas pabrėžia, kad norint sustiprinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, itin svarbu, kad darbo laikas būtų lankstesnis jaunimui ir šeimoms.

Rizika sveikatai

Šios reformos poveikis sveikatai yra dar vienas svarbus dalykas. Specialistai perspėja, kad ilgėjantis darbo laikas gali kelti pavojų ne tik produktyvumui, bet ir sveikatai. Nilsas Backhausas iš Federalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instituto pabrėžia poilsio pertraukų būtinybę ir ragina būti atsargiems.

Apibendrinant, belieka pasakyti, kad diskusija apie darbo laiko reformą Vokietijoje tik pradžioje. Federalinė vyriausybė pristatė planus įvesti maksimalias savaitės darbo valandas, tačiau naujų taisyklių detalės vis dar neaiškios ir pirmiausia turi būti aptartos su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis. Ar vokiečiai yra pasirengę pakeisti savo darbo įpročius siekdami daugiau lankstumo, ar skepticizmas išliks didžiulis? Visa tai padarys ateinančias savaites ir mėnesius įdomių, o piliečiams belieka tikėtis, kad sprendimai atitinka darbuotojų interesus. Šiuo metu apklausos rodo, kad daugelis žmonių, žvelgdami į ateitį, kovoja su netikrumu ir jaučiasi priblokšti.