Spiekeroog ant išnykimo slenksčio: klimato kaita kelia grėsmę mūsų Šiaurės jūros salai!

Spiekeroog ant išnykimo slenksčio: klimato kaita kelia grėsmę mūsų Šiaurės jūros salai!

Pastaraisiais metais klimato kaitos klausimas tampa vis aktualesnis, o dabartiniai tyrimai rodo drastiškas mūsų Šiaurės jūros salų ateities prognozes. Hamburgo HafenCity universitetas atliko modeliavimus, kurie rodo, kad Rytų Fryzijos Spiekeroog sala gali būti pirmoji, kuri gali tapti kylančio jūros lygio auka. „Az-online“ ataskaitoje paaiškinama, kad net esant vidutiniam scenarijui, kai jūros lygis pakiltų 47 cm, sala prarastų didelius sausumos plotus. O blogiausiu atveju numatomas net 140 cm pakilimas, dėl kurio saloje beveik nieko neliktų.

Spiekeroog vieta yra ypač svarbi, nes daugelis salos sričių yra žemiau nei kaimyninės salos, tokios kaip Langeoog. Net jei pasaulinė temperatūra pakils 1,8 laipsnio Celsijaus, dalis salos gali būti užtvindyta, net jei bus imtasi pakrančių apsaugos priemonių. Remiantis prognozėmis, netrukus virš vandens gali iškilti tik salos miestelis ir istorinė traukinių stotis su arklių traukiamu tramvajumi. Federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) jau pranešė apie rekordinę vandens temperatūrą Šiaurės jūroje, kuri 2023 metų vasarą pasiekė naują aukščiausią lygį nuo 1969 metų – 15,8 laipsnio, o tai dar labiau apsunkina situaciją.

Interaktyvus jūros lygio žemėlapis

Kad jūros lygio kilimo poveikis būtų dar suprantamesnis, geodezijos ir geoinformatikos mokslininkai sukūrė interaktyvų internetinį žemėlapį. Tai vizualizuoja jūros lygio kilimo rezultatus ir yra žemiau sealevelrise.hcu-hamburg.de prieinama. Jame pavaizduoti įvairūs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) klimato scenarijai ir parodytas nukentėjusių žmonių skaičius Šiaurės Vokietijoje. Žemėlapio tikslas – apžvelgti su klimato kaita susijusio padidėjimo riziką ir poveikį, jį prižiūri tokie mokslininkai kaip Caroline Schuldt, Güren Tan Dinga ir buvęs HCU darbuotojas Philippas Loose'as.

Modeliavimas numato nerimą keliantį jūros lygio kilimą iki 2100 metų. Išryškinami ne tik ekologiniai aspektai, bet ir socialinis bei ekonominis poveikis pakrančių buveinėms. HCU atliekami tyrimai jau rodo skirtumus tarp Šiaurės ir Baltijos jūros pakrančių bei skirtingų klimato scenarijų, todėl būtina diferencijuoti šiuos iššūkius. Klimato kaita jau daro įtaką daugeliui pakrančių kraštovaizdžių ir jų ekosistemų funkcijų.

Žemėlapio interaktyvumas taip pat leidžia vartotojams nustatyti žemės naudojimo klases, kurioms gresia potvynis, pvz., gyvenamąsias, pramonines ir žemės ūkio teritorijas. Tyrimo grupė ir toliau dirbs atnaujindama šiuos duomenis, kad patikslintų prognozes ir informuotų visuomenę apie šiuos gyvybiškai svarbius klausimus.

Apskritai akivaizdu, kad klimato kaita ir kylantis jūros lygis kelia rimtą grėsmę mūsų pakrančių regionams. Situacija Spiekeroog rodo iššūkius, kurie mūsų laukia ateinančiais dešimtmečiais. Reikia skubiai imtis veiksmų, siekiant apsaugoti pakrantes ir stabilizuoti paveiktas teritorijas.