Suche
Mein Konto
UNHCR ištiko bėdą: gresia 3500 darbo vietų – pabėgėlių pagalbai gresia pavojus!
UNHCR skelbia didžiulius mažinimus ir darbuotojų mažinimą, nes pabėgėlių skaičius visame pasaulyje didėja. Grandi perspėja apie humanitarinę krizę.
UNHCR ištiko bėdą: gresia 3500 darbo vietų – pabėgėlių pagalbai gresia pavojus!
Pabėgėlių padėtis visame pasaulyje smarkiai blogėja. Pirmadienį JTVPK vyriausiasis komisaras Filippo Grandi pranešime spaudai paskelbė, kad dėl didelių finansinių suvaržymų teks atleisti apie 3500 darbuotojų. Vėliau ši priemonė gali turėti katastrofiškų padarinių daugeliui regionų ir pagalbos projektų. UNHCR, kaip ir kitos JT agentūros, susiduria su didžiuliais finansiniais sunkumais, pirmiausia dėl didžiulio paramos finansavimo mažinimo, ypač iš JAV, Vokietijos ir kitų šalių. Grandi teigimu, tai yra „blogiausia humanitarinio finansavimo krizė per dešimtmečius“. tagesschau.de taip pat praneša, kad beveik visos šalys sumažino savo finansinius įnašus, o tai dar labiau pablogina pagalbos organizacijų padėtį.
Reaguojant į šiuos iššūkius reikia pašalinti šimtus laikinų darbuotojų. Taip pat planuojamas efektyvumo didinimas Ženevoje ir regioniniuose biuruose visame pasaulyje. Planuojama personalo išlaidas sumažinti maždaug 30 procentų. Kadangi šiuo metu 137 šalyse dirba apie 20 000 darbuotojų, tai reiškia, kad beveik kas antras vadovaujamas pareigas būtų galima panaikinti. Atrodo, kad tai kelia pavojų paramai, ypač krizinėse situacijose, pavyzdžiui, Sirijoje, Sudane ar Ukrainoje.
Finansavimo trūkumai ir didėjantis pabėgėlių skaičius
JTVPK finansinės problemos nėra pavienis incidentas, o dalis platesnio vaizdo. Grandi pabrėžia, kad iki 2025 m. pabaigos finansavimas gali sumažėti iki prieš dešimtmetį buvusio lygio. Tai visiškai prieštarauja judančių žmonių skaičiaus padvigubėjimui – šiuo metu nukentėjo daugiau nei 122 mln. Šio padidėjusio pabėgėlių judėjimo priežastis – vykstantys konfliktai įvairiuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, žiaurus karas Sudane, kuris siaučia dvejus metus, ir neramumai Sirijoje.
Vienas regionas, kuris labai kenčia nuo šios krizės, yra Čadas. Čia jau priimti 800 000 pabėgėlių, o dar 200 000 gresia didžiulis pavojus pasienyje. Grandi perspėja, kad didesnis humanitarinės pagalbos mažinimas gali ne tik pabloginti dabartinę situaciją, bet ir paskatinti padidėti migracija, kuri iš dalies primena įvykius, susijusius su 2015-ųjų pabėgėlių krize.
Priklausomybė nuo JAV, kaip didžiausios donorės (per 2 mlrd. dolerių per metus), ir nuo Vokietijos, kaip antros pagal dydį (tik 333 mln. dolerių), priklausomybė yra akivaizdi. Šiame kontekste Grandi išreiškia susirūpinimą dėl naujosios Vokietijos vyriausybės koalicijos pagalbos vystymuisi politikos, kuri koalicijos sutartyje numato „tinkamą pagalbos vystymuisi sumažinimą“. Jis skubiai ragina, kad Vokietija nepamirštų savo atsakomybės už humanitarinę pagalbą; Europa susiduria su iššūkiu spręsti humanitarines krizes kaimyniniuose regionuose, tokiuose kaip Viduriniai Rytai, Jemenas ir Ukraina.
UNHCR imasi reikalo: paramos poreikis didėja, o ištekliai mažėja. Artimiausi mėnesiai lems, kaip tarptautinė bendruomenė reaguos į milijonų pabėgėlių padėtį. Grandi dar kartą pabrėžė nepajudinamą JTVPK įsipareigojimą tiems, kuriems jos reikia, ir kreipėsi į valstybes, kad jos sustiprintų pagalbą humanitarinėms ekstremalioms situacijoms palengvinti.