Prancūzija pripažįsta Palestiną: spaudimas Izraeliui auga!

Prancūzija pripažįsta Palestiną: spaudimas Izraeliui auga!

Praėjus beveik dvejiems metams nuo Gazos karo tarp Izraelio ir „Hamas“ pradžios, atsiranda naujas politinis posūkis. Kai kurios Vakarų valstybės, vadovaujamos Prancūzijos, planuoja pripažinti Palestinos valstybę. Šie įdomūs įvykiai sutampa su artėjančiomis JT generalinėmis debatais Niujorke Wesermarsch rajono laikraštis pranešė. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teigimu, būtina pripažinimo sąlyga yra įkaitų Gazoje paleidimas.

Maždaug 75 % JT valstybių narių jau pripažįsta Palestinos valstybę. Prancūzijai, taip pat Didžiajai Britanijai ir Kanadai, kurios neseniai tapo pirmosiomis G7 valstybėmis, žengusiomis šį žingsnį, pripažinimą netrukus galėtų sekti Belgija, Naujoji Zelandija, Liuksemburgas ir San Marinas. Tai reikštų, kad keturios iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių – Rusija, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija – pripažintų Palestiną, o JAV ir Vokietija, kurios taip pat nepritaria pripažinimui, liktų nuošalyje.

JT Generalinė Asamblėja ir Artimųjų Rytų konfliktas

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ryžtingu žingsniu priėmė vadinamąją „Niujorko deklaraciją“, 142 balsais „už“. Tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį dviejų valstybių sprendimo link ZDF šiandien pranešė. Straipsnyje „Hamas“ raginama perleisti Gazos ruožo kontrolę ir paremti ginklų perdavimą palestiniečių valdžiai Vakarų Krante. Atsižvelgiant į intensyvias kovas ir didžiules žmonių kančias Gazos ruože, taip pat aptariama tarptautinė stabilizavimo misija, kuria siekiama užtikrinti paliaubas.

Karas, prasidėjęs 2023 m. spalio 7 d. niokojančiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį, nusinešusiu apie 1 200 gyvybių, dramatiškai išaugo humanitarinės pagalbos poreikis Gazos ruože, kur, kaip manoma, žuvo daugiau nei 65 000 palestiniečių. Izraelio atakos prieš civilius ir vykstančios kovos buvo aštriai kritikuojamos tarptautiniu mastu.

Reakcijos į įvykius

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu griežtai atmeta Palestinos valstybės pripažinimą ir vertina tai kaip atlygį už terorą. Panašų susirūpinimą išreiškė ir prezidentas Izchakas Herzogas, pabrėždamas, kad šie žingsniai neprisidės prie įkaitų išlaisvinimo. Ultradešiniųjų pažiūrų politikai Izraelyje netgi ragina aneksuoti Vakarų Krantą, reaguodami į tarptautinius judėjimus.

Nepaisant šių iššūkių, Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas išlieka optimistiškas ir artėjantį pripažinimą apibūdina kaip svarbų žingsnį taikos link. Tikslas išlieka nepriklausomos Palestinos valstybės, kuri galėtų taikiai egzistuoti kartu su Izraeliu, įkūrimas. Šiame kontekste įtampa auga ir derybos atrodo kaip niekad sudėtingesnės.

Šioje įtemptoje situacijoje karas Gazos ruože toli gražu nesibaigė, nepaisant nuolatinių tarptautinių prašymų padėti ir taikos. Padėtis tebėra nestabili ir reikalauja skubaus tarptautinės bendruomenės dėmesio.

Artimųjų Rytų konfliktas yra ir išlieka ateities tema, kuri rūpi ne tik dalyvaujantiems, bet ir visam pasauliui. Kelias į tvarų sprendimą yra akmenuotas, apjuostas praeities smurto ir dabartinių poreikių šešėlių, kaip tai bando aiškiai pasakyti šalių ir palestiniečių balsai, raginantys nutraukti kovas ir pradėti tikrą dialogą.