Reidas Rytų Fryzijoje: policija kovoja su klanų nusikalstamumu!

Reidas Rytų Fryzijoje: policija kovoja su klanų nusikalstamumu!

Pastaraisiais metais vadinamieji klanų nusikaltimai vis labiau rūpi Vokietijos saugumo institucijoms. Ši tema ypač aktuali Žemutinėje Saksonijoje dėl nuolatinių policijos pranešimų. Aiškus apibrėžimas gaunamas iš Žemutinės Saksonijos vidaus reikalų ministerijos: klanas yra nusikalstama grupuotė, kurią sieja šeimos ryšiai ir bendra etninė kilmė. Tačiau šis apibrėžimas nėra be ginčų. Tyrėjas Thomas Mülleris iš Brėmeno policijos jį griežtai kritikuoja, nes dėl to žmonės priskiriami galimai nusikalstamai kategorijai, pagrįsta vien tik šeimos struktūromis ir pavardėmis. Tai gali turėti neigiamos įtakos policijos ir visuomenės įvaizdžiui. Mülleris siūlo vartoti tokius terminus kaip „organizuotas nusikalstamumas“ arba „nusikalstama gauja“, kad būtų išvengta stigmatizavimo ir būtų daugiau niuansų.

Šios diskusijos metu dėmesio centre atsiduria ir policijos reidai. Neseniai Rytų Fryzijoje vyko išsamios operacijos, kurios buvo skirtos būtent klanų nusikalstamumui ir jų įsitraukimui į vietinį naktinį gyvenimą. Šie reidai rodo saugumo institucijų ryžtą kovoti su klanų keliamomis grėsmėmis. Vidaus reikalų ministras Herbertas Reulis iš Šiaurės Reino-Vestfalijos klanų nusikalstamumą apibūdino kaip rimtą grėsmę socialinei tvarkai ir nurodė smurtą, kuris dažnai kyla dėl šių struktūrų. Masinės muštynės, juvelyrinių dirbinių vagystės ir plėšimai – tai tik keli pavyzdžiai, kaip ši nusikalstama energija išsilaisvina, priverčianti policiją atlikti intensyvius tyrimus.

Skaičiai ir socialinis kontekstas

Skaičiai apie klanų nusikalstamumą leidžia aiškiai suprasti situaciją. 2023 m. Berlyne buvo užregistruota daugiau nei 1000 nusikaltimų, susijusių su klanais. Iš pradžių tai gali atrodyti mažai, tačiau tai sudaro apie 0,2 % visų nusikaltimų. Šiaurės Reine-Vestfalijoje pastebima nerimą kelianti tendencija: 2023 m. policija suskaičiavo apie 7000 klanų nusikaltimų, ty 7% daugiau nei praėjusiais metais. Siekiant suvaldyti šias struktūras, Šiaurės Reine-Vestfalijoje dabar yra 118 pavardžių, priskirtų įtartinoms klanų šeimoms, sąrašas. Tačiau toks požiūris sulaukia kritikos, kurie bijo rasistinių stereotipų ir ragina panaikinti terminą „klanas“. Žinoma, daugelis iš 35 000–50 000 žmonių, kilę iš šių šeimų, nėra nusikaltėliai.

Be to, klanų nusikaltimų policijos kategorija laikoma problemiška, nes dėl to žmonės yra stigmatizuojami dėl savo kilmės. Kritikai perspėja apie pavojų, kad tokios etiketės gali sukelti plataus masto socialinius prietarus. BKA požiūris apibrėžiant klanus kaip neformalias socialines organizacijas, turinčias hierarchines struktūras, padeda išsiaiškinti, bet kartu reiškia, kad nusikalstamumas turi būti organizuotas ir sistemingai atpažįstamas.

Saugumo institucijos tikrai turi rasti būdą, kaip patenkinti gyventojų saugumo jausmo poreikį. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykdant nulinės tolerancijos politiką, riaušių skaičius sumažėjo nuo 179 2018 m. iki vos 37 2022 m. Tai rodo, kad taktiniai veiksmai prieš šias nusikalstamas struktūras gali žengti žingsnius teisinga kryptimi, tačiau kelias ilgas ir ne be kliūčių.

Apibendrinant galima teigti, kad klanų nusikalstamumo problema yra sudėtingas iššūkis. Atsižvelgiant į diferencijuotą perspektyvą ir aiškų požiūrį į veiksmus, būtų įmanoma išspręsti gyventojų saugumo problemas ir išvengti socialinio stigmatizavimo. Kova dėl apibrėžimų tikrai išliks karštų diskusijų tema ateinančiais metais, nes saugumo agentūros siekia optimizuoti savo strategijas ir pritaikyti savo veiklą prie tikrovės.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie vykstančius tyrimus ir socialinę aplinką, galite žiūrėti ataskaitą apie NDR čia ir Deutschlandfunk. čia.