Klimato viršūnių susitikimas Bonoje: WWF ragina imtis drąsių pokyčių Vokietijoje!
Bona ruošiasi JT deryboms dėl klimato, o WWF ragina imtis skubių veiksmų pereinant prie energetikos.

Klimato viršūnių susitikimas Bonoje: WWF ragina imtis drąsių pokyčių Vokietijoje!
Šiandien, 2025 m. birželio 13 d., Berlyne pateikiamas skubus kreipimasis: WWF ragina imtis ryžtingų priemonių tarptautiniam energijos perėjimui. Likus kelioms dienoms iki JT klimato derybų, kurios vyks Bonoje birželio 16–26 d., lūkesčiai yra dideli. Siekiama aiškaus perėjimo nuo iškastinio kuro, iki 2030 m. dvigubo energijos vartojimo efektyvumo ir trigubų atsinaujinančios energijos pajėgumų. Šie ambicingi tikslai buvo iškelti per COP28 konferenciją Dubajuje 2023 m., tačiau Vokietijos vyriausybė sulaukia kritikos, kad nepavyko padaryti didelės pažangos palaipsniui atsisakant iškastinio kuro. Ypač aktuali tema – dujų pajėgumų plėtra, kuri viršija būtinybę.
WWF aiškiai nurodo, kad Vokietijai reikia „švaraus šuolio į priekį“, kad išlaikytų savo patikimumą. Kartu sprendžiamas ir būtinas klimato kaitos finansavimas: Vokietija rizikuoja patirti nesėkmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2045 m. birželio mėn. ministrų kabinetas turi priimti įstatymą dėl klimato neutralumo. Kritikai perspėja, kad įstatymai gali nustumti klimato neutralumo tikslą į antrą planą. Pats klimato finansavimas taip pat yra tikrinamas, nes Bona siekia iki 2035 m. pasiekti 1,3 mlrd. eurų finansavimo.
Klimato finansavimas dėmesio centre
Kitas esminis poreikis imtis veiksmų yra tarptautinis klimato kaitos finansavimas. JPMorgan duomenimis, besivystančių šalių poreikis siekia įspūdingą 1,1 trilijono dolerių per metus. Šis klausimas tampa vis opesnis, ypač po to, kai COP 29 susitarė dėl naujo klimato kaitos finansavimo tikslo – 300 mlrd. USD per metus iki 2035 m., nors nerimaujama, ar to pakaks klimato kaitos iššūkiams įveikti.
Pokalbis apie klimato kaitos finansavimą nėra naujas skrybėlė: 2009 m. Kopenhagoje vykusiame COP 15 buvo susitarta dėl 100 mlrd. USD metinio klimato finansavimo besivystančioms šalims. Ir nors 2022 m. šis tikslas buvo pasiektas, neapibrėžtumas dėl finansinės paramos rūšies (dotacijos ir paskolos) išlieka aktuali tema.
Bendradarbiavimo būtinybė
Klimato kaita dažnai apibūdinama kaip pasaulinis iššūkis, reikalaujantis tarptautinių sprendimų. Tai pabrėžia ir Umweltbundesamt, kuriame nurodoma, kad tarptautinės klimato politikos tikslas – veiksminga klimato apsauga, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir prisitaikyti prie neišvengiamų pasekmių. Svarbiausias tikslas išlieka užkirsti kelią pavojingam klimato sistemos sutrikimui. Be neatidėliotinų ir ambicingų veiksmų iki 2100 m. pasaulinis atšilimas gali siekti iki 3,2 °C, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių mūsų planetai.
Pažvelgus į dabartinius skaičius matyti, kad nuo 1900 m. žemės paviršius įšilo maždaug 1,1 °C, todėl visame pasaulyje reikia imtis priemonių, kad būtų drastiškai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Tikslas išlieka apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai žemiau 2 °C, siekiant, jei įmanoma, 1,5 °C ribą. Laikas yra esminis dalykas, o požiūrio keitimo poreikis neabejotinas.
Kitoje konferencijoje Bonoje WWF ekspertai kartu su ekspertais tikisi konkrečių žingsnių siekiant efektyvesnės klimato apsaugos. Tolesnė intervencija ne tik pageidautina, bet ir skubiai reikalinga, kad būtų suteiktas teigiamas postūmis būsimai COP30 klimato konferencijai Beleme, Brazilijoje.