Tyrimas atskleidžia: vėlyvas valgymas kelia pavojų sveikatai ir svoriui!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ilgalaikis tyrimas rodo, kaip valgymo laikas veikia medžiagų apykaitą ir padidina nutukimo bei 2 tipo diabeto riziką.

Eine Langzeitstudie zeigt, wie Essenszeiten den Stoffwechsel beeinflussen und das Risiko für Übergewicht sowie Typ-2-Diabetes erhöhen.
Ilgalaikis tyrimas rodo, kaip valgymo laikas veikia medžiagų apykaitą ir padidina nutukimo bei 2 tipo diabeto riziką.

Tyrimas atskleidžia: vėlyvas valgymas kelia pavojų sveikatai ir svoriui!

Klausimas, kada valgyti, yra didelė problema daugeliui iš mūsų. Toks ilgalaikis tyrimas Merkurijus pranešta, dabar padarė aiškią išvadą, kad valgymo laikas yra labai svarbus medžiagų apykaitai ir svorio metimui. Tyrimas rodo, kad vėlyvas valgymas ne tik padidina kūno masės indeksą (KMI), bet ir žymiai apsunkina tvarų svorio metimą.

Tyrimo dalyvių vidutinis valgymo laikas atskleidžia: pusryčiai valgomi 8.28 val., pietūs seka 14.33 val. o vakarienė neįvyksta iki 21:20 val. Tokios vėlyvos vakarienės suteikia organizmui mažai laiko virškinti prieš miegą, žymiai sumažindamos nakties kalorijų suvartojimą ir riebalų deginimą. Ekspertai rekomenduoja vakarienę valgyti nuo 18 iki 19 val. kad pavalgytų bent dvi ar tris valandas prieš miegą.

Pavojus valgyti vėlai

Bet tai dar ne viskas. Remiantis kitu tyrimu, kurį atliko Laboratorinė praktika Vėlyvas valgymas taip pat yra susijęs su padidėjusia nutukimo ir 2 tipo diabeto rizika. Olga Ramich vadovaujama tyrimų grupė išanalizavo dvynių duomenis iš Nougat tyrimo, kad ištirtų ryšį tarp valgymo laiko, gliukozės metabolizmo ir jautrumo insulinui. Rezultatai rodo, kad vėlyvas valgymas sumažina jautrumą insulinui ir padidina KMI bei juosmens apimtį.

Tyrimo metu 46 poros dvynių, nesergančių diabetu, vedė maisto dienoraštį ir jiems buvo atlikti medžiagų apykaitos tyrimai. Ankstesnis kalorijų suvartojimas aiškiai koreliuoja su geresniu insulino jautrumu. Cirkadinis valgymo laikas, t. y. kalorijų suvartojimo laikas, atsižvelgiant į asmens biologinį dienos ritmą, yra labai svarbus. Taip pat ne visai nereikšminga, kad iki 60 procentų valgymo laiko parametrų yra genetiškai paveikti. Tai aiškiai parodo, kad kiekvienas turi savo vidinį laikrodį.

Vidiniai laikrodžiai ir jų efektai

Aprašoma, kaip veikia šie vidiniai laikrodžiai NDR išsamiai: kiekviena kūno ląstelė turi savo vidinį laikrodį, kuris sinchronizuojamas centrinio smegenų laikrodžio ir kontroliuoja svarbius kūno procesus, tokius kaip kraujospūdis, hormonų išsiskyrimas ir medžiagų apykaitos veikla. Naktį organizmas sunkiai apdoroja maistą, todėl gali padidėti svoris. Žmonėms, vadinamiems „pelėdomis“, ypač sunku, nes ryte jų medžiagų apykaita vis dar yra ramybės fazėje, o veiksmingas cukraus kiekis kraujyje dažnai būna tik vėlai.

Taigi, jei mėgstate valgyti vėlai, turėtumėte žinoti apie galimą pavojų sveikatai. Atrodo, kad ilgesnės valgymo pertraukos, ypač vakare ir naktį, gali geriau išnaudoti genetinį ir fiziologinį organizmo potencialą. Greitas valgymas prieš miegą gali pakenkti ne tik miegui, bet ir sveikatai. Pertraukiamo badavimo tendencija taip pat gali turėti spąstų ir sukelti nepageidaujamų padarinių.

Apibendrinant: Jei norite maitintis protingai, turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į maisto pasirinkimą, bet ir į tinkamą laiką. Ankstyvas valgymas gali būti raktas į geresnę sveikatą ir padėti kai kuriems žmonėms pasiekti norimą svorį.