Kelnas gedi: zoologijos sode gyvūnų apsaugos tikslais užmigdyti du liūtų jaunikliai

Kelnas gedi: zoologijos sode gyvūnų apsaugos tikslais užmigdyti du liūtų jaunikliai

Tragiškas sprendimas sukėlė ažiotažą Kelno zoologijos sode: du liūtų jaunikliai netrukus po jų gimimo turėjo būti užmigdyti. Šios priemonės buvo imtasi siekiant apsaugoti išsekusius jauniklius bereikalingų kančių. Motina liūtė „Gina“ sunkiai prižiūrėjo savo naujagimius. Nepaisant vilties, kad vienas iš kūdikių galės gerti pieną, sprendimas buvo sunkus ir jį apsvarstė biologai ir veterinarijos ekspertai, nes [Welt](https://www.welt.de/vermischtes/article256403242/Koeln-Stark-entkraeftet-Zoo-laesst-zwei-Loewenschlabysfer-ewenschlabys.

Du gyvūnai – patinas ir patelė – gimė praėjusios savaitės pradžioje. Zoologijos sodo vadovybė tikėjosi, kad „Gina“ geriau pasirūpins naujaisiais mažyliais po to, kai bus atskirta nuo 2024 m. sausį gimusių vyresnių jauniklių. Ši priemonė turėtų padėti liūtei geriau susikoncentruoti į artėjančius veisimo iššūkius.

Ginčai dėl veisimo praktikos

Sprendimas eutanazuoti kelia klausimų, ypač susijusių su veisimo praktika zoologijos sode. Gyvūnų apsaugos organizacijos, tokios kaip PETA, kritikuoja tai kaip „surinkimo linijos ūkininkavimą“ ir ragina permąstyti. Jie skundžiasi, kad liūtė „Gina“ buvo priversta vėl gimdyti, o naujagimiai turi būti nužudyti, o tai zoologijos sodo veisimo politiką apibūdina kaip „neatsakingą“. Tomas Schröderis, Vokietijos gyvūnų globos asociacijos prezidentas, mano, kad sprendimas neauginti rankomis yra rinkodaros strategijos dalis ir ragina skirti daugiau vietos užaugintam palikuoniui, nes rankomis auginami liūtai dažnai neišsivysto natūralaus socialinio elgesio.

Kalbant apie būsimas vadas, zoologijos sodas planuoja, kad 2024 m. rudenį atsivestų dar vienas liūto jauniklis. Teigiama, kad vyresni jaunikliai iki tol bus savarankiškesni, o tai turėtų padidinti naujos vados išgyvenimo galimybes. Tačiau negalima nepastebėti kritikos dėl planuojamo veisimo, nes daug balsų ragina labiau gerbti natūralų gyvūnų vystymąsi.

Zoologijos sodai pereinamuoju laikotarpiu

Tais laikais, kai zoologijos sodai vis labiau tikrinami, svarbu atsižvelgti ir į zoologinių pastangų kontekstą. Laikai, kai gyvūnai buvo laikomi plikuose narvuose ir prastomis sąlygomis, daugumoje šalių baigėsi. Daugelio įrenginių dėmesys skiriamas tvarioms praktikoms, tokioms kaip vandens ir energijos suvartojimo mažinimas bei efektyvus atliekų tvarkymas. Kaip rodo tierschutzvereine.de, zoologijos sodai yra ne tik pramogų vietos, bet ir švietimo bei aplinkos apsaugos centrai. Šią plėtrą palaiko tarptautinės akreditacijos, pvz., Pasaulio zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (WAZA), kurios patvirtina įsipareigojimą užtikrinti gyvūnų gerovę ir kokybę.

Visuomenei vis didesnę įtaką daro socialiniai tinklai ir vartotojų norai. Vis daugiau lankytojų akcentuoja aiškumą ir tvarumą, o tai ir toliau formuos zoologijos sodų praktiką. Kelnas parodo, kokia subtili yra pusiausvyra tarp rūšiai tinkamos gyvulininkystės ir veisimo iššūkių, ypač atsižvelgiant į šį liūdną sprendimą.

Belieka pamatyti, kaip klostysis artimiausi mėnesiai ir planuojamas naujas veisimas Kelno zoologijos sode, o diskusijos apie gyvūnų gydymą nelaisvėje tęsiasi.