Moterų festivalis Leverkuzene: stiprus ženklas Jin, Jiyan, Azadî

Moterų festivalis Leverkuzene: stiprus ženklas Jin, Jiyan, Azadî

Praėjusį šeštadienį Leverkuzene įvyko 19-asis Zîlan moterų festivalis – renginys, kuris buvo galinga kurdų moterų ir jų tapatybės šventė. Devizu „Ginti moteris – su Jin, Jiyan, Azadî“ buvo suburta įspūdinga programa, kuri subūrė moteris iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų ir suteikė erdvės apleistoms pasipriešinimo ir apsisprendimo temoms. Festivalis ypač pagerbia kurdų išsivadavimo judėjimo moteris, kurios krito kovoje už laisvę ir lygybę.

Renginio metu buvo siūloma spalvinga programa – nuo ​​muzikos iki politinių kalbų iki vaikų užsiėmimų. Rytų Kurdistano laisvųjų moterų bendruomenės (KJAR) atstovė Meryem Rojhilat savo kalboje atkreipė dėmesį į įtampą tarp Irano ir Izraelio ir paragino atmesti geopolitinius blokus. Abdullah Öcalan politinė teorija buvo ypač galinga, kurią daugelis regiono moterų laiko taikos ir apsisprendimo perspektyva.

Žvilgsnis į protestus Irane

Festivalio fonas neatsiejamai susijęs su dabartiniais Irane vykstančiais protestais, nukreiptais prieš griežtą aprangos kodą ir sistemingą mulų režimo priespaudą. Šūkis „Jin, Jiyan, Azadî“, reiškiantis „moterys, gyvenimas, laisvė“, tapo pagrindiniu demonstrantų šūkiu. Protestai yra ne tik protestas prieš Irano kurdų mažumos diskriminaciją, bet ir platesnis laisvės bei žmogaus teisių reikalavimas.

Ypač tragiškas šio judėjimo simbolis yra Mahsa Amini atvejis, kuris, kaip ir daugelis kitų, kentėjo nuo žiauraus režimo. Jos laidotuvėse kurdės moterys nusiėmė skareles ir skandavo šūkius, rodančius protestų visoje Irano teritorijoje pagreitį. Šiais neramiais laikais kurdų moterys ypač aktyvios priešakinėse linijose, kovodamos už savo teises ir prieš priespaudą.

Kultūrinis identitetas ir pasipriešinimas

Festivalis taip pat suteikė platformą kultūrinei veiklai, kuri įkūnija pasipriešinimo dvasią. Gyva atmosfera kūrė tokių muzikantų kaip Berfin Mamedova, Sosin ir kitų pasirodymai. Grupės Govend ir tradicinių Dengbêj dainininkų folkloro pasirodymai prisidėjo prie kurdų kultūros išsaugojimo ir propagavimo. Išryškėjo kultūros ir tapatybės ryšys, kuris daugeliui taip pat yra pasipriešinimo forma.

Vaikų programa „Zarok Ma“ per interaktyvias veiklas taip pat propagavo kurdų kalbą ir kultūrą, kad jaunoji karta susidurtų su šiomis svarbiomis temomis. Organizatoriai padarė teigiamą išvadą ir pabrėžė, kaip svarbu ne tik patirti „Jin, Jiyan, Azadî“ dvasią, bet ir perkelti ją į kasdienybę.

Safia Mansur, atstovavusi Baluchi išlaisvinimo iniciatyvai, kalba ir alavičių moterų iš Sirijos sveikinimas pabrėžė būtinybę skatinti tarpvalstybinį solidarumą laisvės kovose. Pasibaigus festivaliui muzikiniai pasirodymai, kuriuose buvo kalbama apie pasipriešinimą, moterų teises ir kultūrinį identitetą, suteikė emocingą išvadą ir leido dalyviams su nauju ryžtu grįžti į kasdienybę.

19-asis Zîlan moterų festivalis ne tik pasiuntė stiprų signalą už moterų teises, bet ir nutiesė tiltą tarp kultūros, tapatybės ir nenuilstamos kovos su diskriminacija.