Zelenskis ir ES lyderiai Londone: naujas taikos planas Ukrainai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ukrainos prezidentas Zelenskis šiandien Londone susitiks su Europos partneriais aptarti JAV taikos plano Ukrainai.

Ukrainischer Präsident Selenskyj trifft heute in London auf europäische Partner, um über den US-Friedensplan zur Ukraine zu beraten.
Ukrainos prezidentas Zelenskis šiandien Londone susitiks su Europos partneriais aptarti JAV taikos plano Ukrainai.

Zelenskis ir ES lyderiai Londone: naujas taikos planas Ukrainai!

Šiandien, 2025 m. gruodžio 8 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukiamas Londone, kur susitiks su pagrindiniais Vakarų atstovais svarbioms deryboms. Derybose taip pat dalyvauja federalinis kancleris Friedrichas Merzas (CDU), Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Diskusijų centre – dabartinis JAV taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos puolimą Ukrainoje, statusas, dėl kurio jau buvo deramasi Floridoje. JAV ir Ukraina į mainus žiūri optimistiškai: Zelenskis apibūdino jį kaip „koncentruotą ir konstruktyvų“.

JAV taikos planas iš pradžių buvo kritikuojamas kaip „Rusijos pageidavimų sąrašas“. Neaiškūs šio plano punktai pirmiausia susiję su teritoriniais klausimais ir saugumo garantijomis Ukrainai, o Rusija, atrodo, laikosi savo griežtų reikalavimų: tarp jų – teritorijos perleidimas ir galimos Ukrainos narystės NATO atsisakymas. Kijevas griežtai atmeta šiuos dalykus. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas nepavargsta pabrėžti, kad okupuotų teritorijų evakuacija nėra diskusijų objektas.

Kelias į taiką

Taikos Ukrainos konflikte troškimas kyla iš daugelio pusių, tačiau idėjos, kaip tai pasiekti, negali būti kitokios. 28 punktų JAV planas reikalauja griežtų nuolaidų iš Ukrainos, įskaitant Luhansko ir Donecko pripažinimą rusiškais ir neprisijungimą prie NATO. Mainais reikėtų pažadėti saugumo garantijas ir Rusijos agresijos pabaigą. Tačiau šie reikalavimai Kijeve sutinkami labai skeptiškai, ypač todėl, kad ankstesni bandymai sudaryti paliaubas žlugo.

JAV ir ES palaiko Ukrainos poziciją, kuri ir toliau siekia atgauti Rusijos okupuotas teritorijas ir saugumo politikos ryšį su Vakarais. Nepaisant Vašingtono ir Briuselio paramos, išlieka klausimas, kaip elgtis su Rusijos okupuotomis teritorijomis ir kokių nuolaidų Ukraina iš tikrųjų galėtų padaryti.

Tarptautinės reakcijos

Tarptautiniu mastu apie tai, kas vyksta, pasigirsta įvairių balsų. Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė abejones dėl Zelenskio pritarimo naujam pasiūlymui, Italijos premjerė Giorgia Meloni patikino Ukrainą toliau remianti. JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock taip pat aiškiai davė signalą, kad Ukrainai neturėtų būti primesta jokių teritorinių perleidimų.

Kitur pasaulyje užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (CDU) Pekine paragins Kiniją daryti spaudimą Rusijai dėl rimtų derybų. Kinija iki šiol laikėsi neutralios pozicijos, tačiau Vakaruose buvo kritikuojama už tai, kad palaiko Rusiją konflikte, užuot aktyviai dirbusi taikos link.

Atrodo, kad iki nuolatinio sprendimo galimybių dar toli. Tačiau dėl artėjančio specialaus ES viršūnių susitikimo kovo 6 d., kuriame, kaip tikimasi, bus sprendžiami neišspręsti klausimai, susiję su parama Ukrainai ir Europos saugumui, netrukus gali išsivystyti nauja taikos proceso dinamika.

Tolesni žingsniai Londone ir vykstantis dialogas tarp Vakarų partnerių ir Ukrainos, atrodo, yra itin svarbūs nustatant, ar taika pagaliau gali tapti realybe, ar konfliktas ir toliau lems regiono likimą. Pažiūrėkime, kaip viskas susiklostys.