Kodėl kai kurie žmonės niekada neužsiima seksu? Mokslininkai atskleidžia šokiruojančias priežastis!

Kodėl kai kurie žmonės niekada neužsiima seksu? Mokslininkai atskleidžia šokiruojančias priežastis!

Atlikdama išsamų tyrimą, tarptautinė tyrimų grupė, kurioje dalyvavo Maxo Plancko empirinės estetikos institutas (MPIEA) Frankfurte prie Maino, išsiaiškino, kodėl kai kurie žmonės niekada neturėjo seksualinės patirties suaugę. Neseniai žurnale PNAS buvo paskelbtas didžiausias nekaltybės visą gyvenimą tyrimas, kuriame buvo analizuojami daugiau nei 400 000 britų nuo 39 iki 73 metų duomenys. Keista, bet apie 1% respondentų teigė niekada neturėję lytinių santykių. Šio sekso trūkumo priežastys yra sudėtingos ir, matyt, priklauso nuo psichologinių, socialinių ir genetinių veiksnių, kaip praneša Radiowuppertal.

Bet ką tai reiškia nukentėjusiems žmonėms? Tyrimo bendraautorė Laura Wesseldijk pabrėžia, kad romantiškų ir seksualinių santykių trūkumas dažnai yra susijęs su vienatve, nerimu, depresiniais jausmais ir bendros gerovės pablogėjimu. Ši išvada atsispindi ir panašiomis aplinkybėmis atsidūrusių žmonių išgyvenimuose. Žmonės, kurie niekada nebuvo seksualiai aktyvūs, dažnai yra geriau išsilavinę, tačiau taip pat dažnai jaučiasi vieniši, nervingesni ir nelaimingesni.

Įtaka neseksualumui

Tyrėjai išsiaiškino, kad lyties nebuvimas labiau paplitęs regionuose, kuriuose yra didesnė pajamų nelygybė. Vyrai be seksualinės patirties taip pat dažnai buvo fiziškai silpnesni ir gyveno vietovėse, kuriose buvo mažiau moterų. Įdomu tai, kad mokslininkams pavyko genetiškai paaiškinti apie 15 % nelyties gyvenimo skirtumų. Kaip priduria Medlabportal, šie genetiniai veiksniai yra susiję su intelektu, išsilavinimu ir net neurologinio vystymosi sutrikimais, tokiais kaip autizmas.

Rezultatai rodo, kad belytės asmenų grupė jaunystėje rečiau vartojo alkoholį ir narkotikus bei dažniau nešiojo akinius. Šios savybės gali rodyti bendrą socialiai uždarą gyvenimo būdą, dėl kurio nukentėjusiems asmenims sunku susirasti partnerį. Tyrimai taip pat nepadarė skirtumo tarp savanoriškos ir nevalingos nekaltybės, todėl kyla papildomų klausimų.

Vienatvė kaip pavojus sveikatai

Vienatvė vis dažniau pripažįstama kaip rimtas pavojus sveikatai. Vienatvė gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant depresiją, socialinę fobiją ir net širdies ir kraujagyslių ligas, teigiama apžvalginiame dokumente, kuriame apibendrinamas vienatvės poveikis fizinei ir psichinei sveikatai. Vienatvė taip pat laikoma savižudybės rizikos veiksniu. Daugelis tyrimų rodo, kad apie 42 % suaugusiųjų bent dalį laiko jaučiasi vieniši, o tai ypač kelia nerimą seksualinio neveiklumo kontekste, kaip praneša PMC.

Dėl to dar skubiau reikia imtis veiksmų, siekiant sumažinti vienatvę. Šios išvados gali būti svarbios ne tik nukentėjusiųjų gyvenimo kokybei, bet ir visai visuomenei. Pasirodo, nelyties problema yra glaudžiai susijusi su svarbiais socialinių santykių ir psichinės sveikatos klausimais.