Vandenilio vamzdynas Pietų Pfalcas: galimos ateities pradžios signalas!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vandenilio vamzdynas „Hyka“ Pfalco provincijoje nuo 2030 m. sujungs pramonę. Planavimas ir investicijos į tvarią energiją stiprina regioną.

Die Wasserstoffpipeline „Hyka“ in der Pfalz wird ab 2030 die Industrie anbinden. Planung und Investitionen für nachhaltige Energie stärken die Region.
Vandenilio vamzdynas „Hyka“ Pfalco provincijoje nuo 2030 m. sujungs pramonę. Planavimas ir investicijos į tvarią energiją stiprina regioną.

Vandenilio vamzdynas Pietų Pfalcas: galimos ateities pradžios signalas!

Daug kas vyksta vandenilio technologijų pasaulyje, o Pietų Pfalco pokyčiai yra ypač daug žadantys. Konkrečią formą įgauna naujo vandenilio dujotiekio planavimas, kuris ateityje galėtų prijungti daugybę regiono komercinių įmonių prie vandenilio pagrindinio tinklo. Reino Pfalcas praneša, kad šis dujotiekis, žinomas kaip „Hyka“, bus įspūdingo 56 kilometrų ilgio ir sujungs Liudvigshafeną su Karlsrūhe. Didelė atkarpa driekiasi per Germersheimo rajoną ir gali būti pradėta eksploatuoti nuo 2030 m.

Pagal dabartinį planą, pagrindinis vandenilio tinklas Vokietijoje tęsiasi daugiau nei 9 666 kilometrus ir atliks pagrindinį vaidmenį keičiant klimatui neutralią pramonės procesų transformaciją. Norint susieti vandenilio gamybą su paklausa, būtina sukurti šią infrastruktūrą. Vandenilio tiekimas yra labai svarbus, nes, remiantis skaičiavimais, vien atsinaujinančios energijos neužtenka visiškai dekarbonizuoti daug energijos reikalaujančių procesų. Federalinė ekonomikos ministerija.

Svarbūs žingsniai planuojant

Vandenilio pagrindinio tinklo plėtra yra intensyvaus įvairių institucijų ir institucijų, tokių kaip BMWK, Federalinė tinklo agentūra ir kiti partneriai, koordinavimo rezultatas. Buvo sukurta teisinė bazė, kurios pagrindas yra EnWG 28q skirsnis. Šiuo metu tinklo koncepcija atnaujinama reguliariai planuojant tinklo plėtrą, peržiūrint įvesties parametrus, kad būtų patenkinti augantys reikalavimai.

Vienas iš tikslų – sujungti kuo daugiau didelių ne mažesnės kaip 100 MW galios kombinuotų šilumos ir elektros (CHP) elektrinių, kad būtų patenkinti ateities vandenilio poreikiai. Vandenilio poreikį taip pat didžiąja dalimi padengs planuojami elektrolizatoriai, kurie bus ir finansuojami, ir nefinansuojami. Manoma, kad vandenilio importas vamzdynais iš tokių šalių kaip Šiaurės Afrika ir Pietų Europa vaidins svarbų vaidmenį ir netrukus. Remiantis prognozėmis, 2030 m. importo dalis sudarys apie 50–70 procentų, o tai rodo gerai išvystytos infrastruktūros poreikį.

Investicijos ir iššūkiai

Numatoma, kad vandenilio pagrindinio tinklo statybos sąnaudos sudarys apie 19,8 milijardo eurų, iš kurių 60 % sudarys konversijos linijos, o 40 % – naujos linijos. Pirmuosius vandenilio vamzdynus planuojama pradėti eksploatuoti jau 2025 m. Šiuo metu kuriamas finansavimo modelis, kuris skatins privačias ir viešąsias investicijas. Iš pradžių tinklo mokesčiai bus apriboti, kad netrukdytų vandenilio ekonomikos augimui. Federalinė tinklo agentūra Tikimasi, kad atitinkama paraiška bus patvirtinta 2024 m. vasarą, o tai leis planuoti toliau.

Šiais ambicingais žingsniais vandenilio pagrindinis tinklas ne tik prisidės prie klimatui neutralios pramonės užtikrinimo, bet ir atvers naujas ekonomines perspektyvas Pietų Pfalco regionui. Ten, kur anksčiau buvo abejonių dėl vandenilio technologijos galimybių, dabar aišku: kažkas ten yra!