Sacharos karštis veržiasi: Vokietija dejuoja po 36 laipsnių bangomis!

Sacharos karštis veržiasi: Vokietija dejuoja po 36 laipsnių bangomis!

Pirmosios 2025 m. birželio dienos Vokietijoje vis dar buvo gana vėsios ir retkarčiais lijo. Tačiau oro situacija sparčiai keitėsi: nuo mėnesio vidurio temperatūra smarkiai pakilo, ypač pietvakariniuose regionuose. Birželio 22 dieną Sarbriukene jau buvo išmatuota per 36 laipsnius, kurie paruošė gyventojus naujai karščio bangai. Iš pradžių birželio 23 d. buvo švelni, tačiau nuo birželio 24 d. vėl numatoma aukšta temperatūra. Birželio 25-osios prognozės kai kuriose Vokietijos vietose vėl net sušils iki 36 laipsnių. Pagal [fr.de]. kad ši vasara viena karščiausių.

Ypač nukentės miestai ir prastai izoliuoti pastatai. Šiose miesto vietovėse karštis dažnai sukelia didesnį stresą nei kaimo vietovėse, kur vėsesnės oro srovės kartais šiek tiek sumažina klimatą. Šie didėjantys karščio priepuoliai, atsirandantys kas dvi ar tris dienas, yra aiškus besitęsiančios klimato kaitos ženklas. Remiantis tagesschau.de, Europa laikoma šio pokyčio tašku: 2024-ieji jau buvo pažymėti kaip šilčiausi metai Europos istorijoje, o kylanti temperatūra Vokietijoje jau paliko savo pėdsaką.

Klimato kaitos pasekmės

Pastaraisiais dešimtmečiais dažnai stebimas temperatūros kilimas ne tik suformavo 2025-ųjų vasarą, bet ir padarė didelę įtaką pastarųjų metų įvykiams. Karščio bangos, sausros ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai rodo, kad Europa yra viena greičiausiai klimato kaitos paveiktų. Ledynuose Alpėse taip pat sparčiai mažėja ledo masė. Europos jūrų paviršiaus temperatūra pakilo 1,2 laipsnio, o tai turėjo tiesioginių padarinių jūrinei gyvybei ir pakrančių regionams. Remiantis WMO ir Copernicus atliktais tyrimais, ekstremalūs oro reiškiniai Europoje padarė daugiau nei 18 milijardų eurų žalos nuo tada, kai prasidėjo rekordai, ir dėl to nuolat daugėjo žmonių, nukentėjusių nuo stichinių nelaimių visame pasaulyje.

Nerimą kelia prognozės, rodančios, kad ateityje potvynių rizika gali padidėti daugelyje Europos regionų, įskaitant Vokietiją. Kažkas ten yra, nes be padidėjusio karščio galima tikėtis ir padidėjusio kritulių kiekio kitose Europos vietose. Studijos taip pat rodo, kad Šiaurės Atlanto svyravimas (NAO) – pagrindinis Europos orų veiksnys – dėl klimato kaitos tampa ekstremalesnis ir gali sukelti stiprius sezoninius svyravimus. Pavyzdžiui, 2023 m. neigiamas NAO atnešė smarkių kritulių šiaurės vakarų pakrantėje, o pietuose nukentėjo nuo karščio ir miškų gaisrų.

Žvilgsnis į ateitį

Kas toliau? Pagal dabartines prognozes, pietvakarių Vokietija išgyvena karščio bangą ir iki liepos 1-osios gali kelis kartus viršyti 35 laipsnius. Ypač nuo birželio 27 iki 29 dienos vėl gresia aukšta temperatūra iki 36 laipsnių. Žvelgiant į šiuos pokyčius, tampa aišku, kaip būtina imtis prevencinių priemonių ir didinti informuotumą apie klimato kaitą. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Europoje, daugelis miestų jau pradėjo planuoti prisitaikymo priemones, skirtas klimato kaitos iššūkiams įveikti. Teigiamos tendencijos ryškėja tokiuose miestuose kaip Paryžius, Milanas ir Bratislava.

Taigi belieka tikėtis, kad visuomenė padarys teisingas išvadas ir elgsis įžvalgiai tiek karščio, tiek galimos potvynių rizikos atžvilgiu. Panašu, kad 2025 m. vasara nebus paskutinė karšta vasara.