Plieno pramonei gresia pavojus: politikai reikalauja skubios pagalbos darbo vietoms!

Plieno pramonei gresia pavojus: politikai reikalauja skubios pagalbos darbo vietoms!

Neseniai po „Plieno viršūnių susitikimo“ surengtoje spaudos konferencijoje pagrindiniai Vokietijos politikos ir pramonės atstovai susirinko pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria šalies plieno pramonė. Tarp susirinkusiųjų buvo federalinis kancleris Friedrichas Merzas, federalinis ministras Larsas Klingbeilas, Gunnaras Groebleris iš plieno asociacijos ir Jürgenas Kerneris iš „IG Metall“. Pagrindinė tema buvo pramoninės elektros kainos poreikis, siekiant užtikrinti pramonės konkurencingumą, o Friedrichas Merzas manė, kad tai būtina plieno pramonės išlikimui Vokietijoje. „Plieno gamyba yra pagrindinė pramonės šaka“, – pabrėžė Merzas, atkreipdamas dėmesį į daugybę įmonių ir darbuotojų, kuriuos paveikė dabartiniai pokyčiai. Pasak Deutschlandfunk, politikai turi skubiai imtis priemonių, kad palaikytų perėjimą prie klimatui neutralios plieno gamybos.

Žvilgsnis į skaičius pasako daug ką: 2025 m. pirmąjį pusmetį žalio plieno gamyba Vokietijoje sumažėjo maždaug 12 procentų iki vos 17,1 mln. tonų – lygis primena 2009 m. finansų krizę. Pramonė nuolat mažina savo gamybos pajėgumus, o be konkurencingų energijos kainų kyla pavojus, kad dešimtims tūkstančių darbo vietų išnyks, perspėjo „IG Metall“. 2024 m. plieno pramonės pardavimai sumažėjo 5,3 mlrd. eurų, o konkurencines sąlygas gerokai apsunkina pigi konkurencija iš Azijos, ypač Kinijos, ir JAV muitų politika, kaip skelbia Tagesschau-1000.html.

Pramonės iššūkiai

Plieno pramonė susiduria su daugybe negandų: didelės energijos sąnaudos ir pigaus plieno iš Azijos spaudimas yra didžiulis iššūkis. Nors Vokietija yra didžiausia plieno gamintoja ES, Europos plieno gamyba pasaulyje sudaro tik 14 proc., o Azija patenkina beveik tris ketvirtadalius pasaulinės plieno paklausos. Tokios situacijos yra sunkios vietiniams gamintojams, todėl tokie balsai kaip CDU generalinio sekretoriaus Carsteno Linnemanno balsai garsiai ragina įvesti ES baudžiamuosius tarifus Kinijos konkurentų kainų politikai.

Pasak Groeblerio, šie pokyčiai paveiks ypač sunkius regionus, nes daugelis darbo vietų čia priklauso nuo plieno pramonės plėtros. Daug plieno pramonėje dirba apie 4 milijonai žmonių, iš kurių apie 90 000 yra tiesiogiai susiję su plieno gamyba. Todėl norint užtikrinti socialinę taiką išsaugant pramonės darbo vietas, būtina permąstyti politiką.

Ateities perspektyvos ir priemonės

Vilties spindulys galėtų būti nuo 2026 metų numatoma valstybės subsidijuojama pramonės elektros kaina, kuri galėtų padėti daug energijos naudojančioms įmonėms. Be didelių įmonių, tokių kaip „Thyssenkrupp“, kuri iki 2030 m. planuoja sumažinti savo darbuotojų skaičių nuo 27 000 iki 16 000, savo išlaidas taupymo priemonėmis personalo sektoriuje bando sumažinti ir kitos įmonės. Pavyzdžiui, „Salzgitter“ planuoja iki 2028 m. kasmet sutaupyti 500 milijonų eurų, o tai taip pat gali lemti darbo vietų mažinimą.

„Yra daug ką nuveikti“, – tęsė Merzas, ir yra nedaug ženklų, rodančių, kad paklausa atsigauna, ypač statybos ir mechaninės inžinerijos sektoriuose. Spaudimas čia didžiulis, o be politikų palaikymo aukščiausiojo lygio susitikime buvo vieninga nuomonė, kad bus sunku pastatyti pramonę ant kojų. Kvietimai imtis neatidėliotinų politinių veiksmų girdimi garsiai ir aiškiai.

Apskritai plieno viršūnių susitikimas rodo, kad laikas ne tik pranešti apie problemas, bet ir imtis konkrečių veiksmų padėčiai pagerinti. Plieno pramonė yra ir išlieka pagrindine Vokietijos ekonomikos dalimi, o už jos ateitį yra atsakingi visi dalyviai.