Europos sanglaudos politika: ateities strategijos stipriems regionams!

Europos sanglaudos politika: ateities strategijos stipriems regionams!

Kas šiuo metu vyksta Europos politikoje? 2025 m. liepos 14 d. bus priimti svarbūs sprendimai, ypač dėl ES sanglaudos politikos. Šia nuo 1960 m. Europos socialinio fondo (ESF) sritimi siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse ir sumažinti regionų skirtumus. Remiantis dihk.de, sanglaudos politika sudaro beveik trečdalį ES biudžeto ir bus daug aptariama ateinančią savaitę.

Kokią reikšmę sanglaudos politika turi būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), kurią ES Komisija pristatys liepos 16 d.? Šis naujas laikotarpis, kuris tęsiasi 2028–2034 m., bus vertinamas ne tik iš finansinės perspektyvos, bet ir gali turėti lemiamos įtakos aplinkosaugos problemoms spręsti. Umweltbundesamt savo dabartinėje ataskaitoje pabrėžia, kad 30 procentų lėšų turėtų būti panaudota klimato priemonėms, o tai reiškia, kad sanglaudos politika taip pat yra svertas ekologinėms problemoms spręsti visuose ES regionuose.

Iššūkiai ir pokyčiai

Nepaisant teigiamų požiūrių, yra ir rūpesčių. Diskutuojama, ar sanglaudos politika susilpnins galimus finansinius mažinimus gynybos išlaidų naudai. Diskusijos dėl didesnės sanglaudos fondų valdymo centralizacijos verda. Dėl centralizacijos gali būti apribotos regionų veiklos galimybės. Dėl to kyla pavojus, kad regioniniams iššūkiams bus sukurta mažiau specialiai pritaikytų sprendimų.

Svarbiausia yra didelė administracinė našta, susijusi su paraiškų teikimu dėl lėšų iš tokių programų kaip ERPF ir ESF. Daugelis žaidėjų čia reikalauja standartizuoti ir skaitmeninti procedūras. Idėja yra sukurti daugiau lankstumo ir tikslinės paramos įmonėms, kad būtų lengviau panaudoti lėšas ir sumažinti nereikalingą biurokratiją.

Pagrindiniai tikslai

Norint, kad sanglaudos politika būtų tinkama ateičiai, būtina pakoreguoti turinį. Manoma, kad būtina grįžti prie aiškių pagrindinių tikslų. Pagrindiniai metodai, skirti stiprinti konkurencingumą, yra investicijos į infrastruktūrą, kvalifikuotų darbuotojų skatinimas ir tikslinės mokymo priemonės. Kitas klausimas – balansas tarp reakcijų į krizę ir gerai apgalvoto programų planavimo, kuris taip pat gali paskatinti Europos gebėjimą diegti naujoves. Umweltbundesamt pabrėžia, kad atsižvelgus į aplinkos ir klimato problemas ne tik palaikomas konkurencingumas, bet ir skatinamas socialinis pasitenkinimas bei sveika aplinka.

Ateinančiais mėnesiais Europos, nacionaliniai ir regioniniai veikėjai intensyviai diskutuos apie sanglaudos politikos pokyčius. Remiantis ES Komisijos siūlymais, būtinos derybos su ES Parlamentu ir Taryba. Tačiau galutinį susitarimą turi vienbalsiai patvirtinti valstybės narės, o Europos Parlamentas balsų dauguma. Svarbu, kad nebūtų pamiršti komercinės ekonomikos interesai.

Būsimi sprendimai gali turėti didelių pasekmių regionams ir jų plėtrai. Todėl bus įdomu stebėti, kaip klostysis derybos ir kokie prioritetai galiausiai bus nustatyti.