Tragiška Kamo laukinės gamtos pabaiga: liūtai turi būti nužudyti!
Kamo laukinės gamtos draustinyje, Naujojoje Zelandijoje, septyni seni liūtai susiduria su eutanazija dėl finansinių suvaržymų.

Tragiška Kamo laukinės gamtos pabaiga: liūtai turi būti nužudyti!
Liūdnos žinios iš Naujosios Zelandijos ateina iš Kamo laukinės gamtos draustinio, kuris turi uždaryti duris. „Po didžiulio vyriausybės paramos sumažinimo nebeturime realios galimybės laikyti gyvūnus“, – pranešė zoologijos sodo direktorė Janette Vallance. Du liūtai jau buvo užmigdyti, o dar penkių laukia toks pat likimas. Likę liūtai yra nuo 18 iki 21 metų amžiaus ir kenčia nuo sveikatos problemų, dėl kurių transportavimas į kitus objektus yra pernelyg didelis. Vallance'as pridūrė, kad komanda yra nusiaubta, nes nebėra alternatyvų išgelbėti gyvūnus. Lieka tik liūdnas sprendimas užmigdyti liūtus, nes jie yra vyresni nei dauguma jų kolegų laukinėje gamtoje.
Kamo laukinės gamtos draustinis, žinomas iš TV serialo „Žmogus liūtas“, praeityje ne kartą kovojo su finansinėmis kliūtimis. Dabar operatoriai pranešė, kad galbūt buvo rasta naujų suinteresuotų asmenų, kurie norėtų perimti sklypą ir pasiūlyti namus likusiems gyvūnams, tačiau tai dar reikia pamatyti. Neaiški situacija daro didelį emocinį spaudimą komandai ir visuomenei.
Visuomenės reakcijos ir gyvūnų gerovės klausimai
Zoologijos sodo uždarymas kelia ne tik klausimų, kaip gydomi seni ir sergantys gyvūnai, bet ir bendras zoologijos sodų vaidmuo gyvūnų gerovei. Kaip rašoma gyvūnų apsaugos asociacijos tinklalapyje paskelbtame straipsnyje, visuomenė vis labiau susirūpinusi dėl gyvūnų laikymo ir gyvenimo sąlygų zoologiniuose objektuose. Pastaraisiais metais daugelis zoologijos sodų sutelkė dėmesį į tvarumą – nuo vandens ir energijos vartojimo iki efektyvaus atliekų tvarkymo. Tokia tvari praktika šiandien yra paklausa, nes vis daugiau lankytojų vertina atsakingą gyvūnų gerovę.
Kamo laukinės gamtos draustinis taip pat bus prisimenamas, be kita ko, dėl prieštaringos praeities, įskaitant 2009 m. įvykį, kai baltasis tigras nužudė zoologijos sodo prižiūrėtoją. Praeityje ji buvo ne kartą kritikuojama, be kita ko, dėl liūdnai pagarsėjusių gyvulininkystės sąlygų, kurias buvęs operatorius Craigas Buschas laikė žiauriu elgesiu su gyvūnais. Nepaisant viso to, zoologijos sodas dažnai yra ir mokymosi bei aplinkos apsaugos vieta, rašoma straipsnyje, o griežti akreditavimo standartai, skirti užtikrinti, kad etiška elgsena gyvulininkystėje būtų prioritetas.
Ypač emocinga akimirka Vallance pasakė, kad po sprendimo paskelbimo jai buvo paskambinta ir pagrasinta. Tačiau ji pabrėžė, kad nori padaryti viską, ką gali, kad likusiems liūtams liktų gyva viltis. Ir net jei Kamo laukinės gamtos draustinis netrukus galėtų tapti istorija, išlieka klausimas, kaip atsakingai mes, kaip visuomenė, elgiamės su gamta ir gyvūnais.
Pažvelgus į kitus Europos zoologijos sodus matyti, kad čia kartais tekdavo priimti drastiškų sprendimų, kaip tai nutiko Niurnbergo zoologijos sode, kuris 2023 m. susidūrė su didžiuliais protestais po to, kai dvylika babuinų turėjo būti nužudyta. Leipcigo zoologijos sodas taip pat turėjo savų problemų, kai šių metų rugpjūtį dėl motinos nepriežiūros turėjo būti nužudyti trys tigrų jaunikliai. Tokie incidentai kelia klausimą: kaip galime užtikrinti, kad ekonominiai ir emociniai iššūkiai zoologijoje netaptų lemtingi gyvūnams?
Diskusijos dėl zoologijos sodo gyvūnų likimo tęsis tol, kol žmonės gyvens su gyvūnais. Ar Kamo laukinės gamtos draustinis pasinaudojo paskutine galimybe, dar reikia pamatyti. Ten patirta patirtis galėtų būti paminklas ir įdomus pavyzdys, kaip galėtų atrodyti zoologijos sodų ateitis, skatinant gyvūnų gerovę ir švietimo bei gamtosaugos misiją.
NP-Coburg praneša, kad...
Bluewin pateikia informaciją apie...
Gyvūnų apsaugos asociacijos aiškina...