Aida Darmštate: karas prieš grožį – galinga teatro patirtis!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Darmštate pristatomas persekiojantis Verdi „Aidos“ pastatymas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas karo temai.

Darmstadt präsentiert eine eindringliche Inszenierung von Verdis "Aida", die das Thema Krieg in den Fokus rückt.
Darmštate pristatomas persekiojantis Verdi „Aidos“ pastatymas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas karo temai.

Aida Darmštate: karas prieš grožį – galinga teatro patirtis!

Darmštate spalio 4 d. įvyko Verdi operos „Aida“ premjera, kurią pastatė naujoviškas režisierius Noa Naamat. Šis spektaklis – ne tik muzikinis akcentas, bet ir galingas tikrų karo baisumų nagrinėjimas. Kaip hr2 kultūra Remiantis pranešimais, veiksmas buvo perkeltas į šiuolaikinę Artimųjų Rytų karo aplinką, siekiant iliustruoti žiaurią konflikto tikrovę. Vietoj idealizuoto vaizdavimo, dažnai matomo klasikiniuose kūriniuose, Naamat daugiausia dėmesio skiria veikėjų žmogiškumui ir niokojantiems karo padariniams.

Galingas choras ypač sužavėjo publiką savo pasirodymu ir buvo apdovanotas audringais plojimais. „Aida“ yra viena dažniausiai atliekamų operų ir žavi glaudžiu muzikos ir dramos ryšiu, kurį ypač pabrėžia Naamat. Pokalbyje su operos režisieriumi Nicola Raab režisierius paaiškino, kaip operos galia gali būti panaudota šiandien, siekiant nušviesti aktualius mūsų laikų klausimus ir paskatinti žiūrovus susimąstyti. Daugiau informacijos apie kitus spektaklius rasite Darmštato valstybinio teatro svetainėje.

Karo ir žmogaus empatijos tikrovė

Savo pastatyme Naamat kalba apie neigtą laisvę, kurią Aida patiria kaip pavergta moteris. Ji pabrėžia, kad dažnai ignoruojamas pagrindinio veikėjo statusas. Kūrinys atspindi dabartinius konfliktus, pavyzdžiui, Sirijoje ar Ukrainoje, ir parodo, kad kare nėra tikrų nugalėtojų – už smurtą visi moka kainą. Toks siužeto vaizdas operai suteikia gilesnę dimensiją, kuri gerokai peržengia romantiškus ir paviršutiniškus vaizdus.

Aidos ir Radamès santykiai pristatomi ne kaip klasikinė meilės istorija, o kaip empatiškas ryšys tarp dviejų kenčiančių žmonių. Spektaklio pabaigoje – taikos ir žmogiškos empatijos žinutė. Savo darbu Naamat nori padaryti matomus žmones už konfliktų, taip pat pasinaudojo asmenine smurto ir karo patirtimi. Muzikinį vadovavimą perėmė Johannes Zahn, o Bettina John kartu su Naamat yra atsakinga už sceną ir kostiumus.

Spektaklio detalės ir operos istorijos apmąstymai

Kiti pasirodymai Valstybės teatre numatomi spalio 18 d., lapkričio 28 d., gruodžio 20 d. ir vasario 6 d. „Aidos“ pastatymas puikiai įsilieja į didžiųjų operų tradiciją, į kurią dažnai žiūrima istorinių konfliktų kontekste. Tai primena Sergejaus Prokofjevo „Karą ir taiką“ – kitą XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje parašytą operą, nagrinėjančią karo padarinius, rodančią, kad ši tema yra amžinai aktuali.

Nors „Aida“ daugeliui laikoma prabangia ir romantiška, „Naamat“ atveria vaizdą į gilesnę kūrinio prasmę ir kviečia susigrumti su karo realybe. Tokiu būdu pastatymas tampa galingu komentaru apie taiką ir žmogaus gyvybės pažeidžiamumą karo metu.