Merzo planai ilgesnėms darbo dienoms: dauguma vokiečių prieš!

Merzo planai ilgesnėms darbo dienoms: dauguma vokiečių prieš!

Vokietijoje diskusijos dėl ilgesnių darbo valandų kelia daug ginčų. Kancleris Friedrichas Merzas paskelbė planą panaikinti klasikinę aštuonių valandų darbo dieną ir vietoj jos įvesti maksimalų savaitės darbo laiką. Tačiau, anot Merkur, dauguma gyventojų šią reformą atmeta. Nors įmonės ir asociacijos palaiko tokį požiūrį, profesinės sąjungos ir darbuotojai žiūri skeptiškai.

Pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai 2024 m. nuosmukį patyrusi Vokietijos ekonomika reikalauja daugiau lankstumo ir našumo. Merzas pabrėžia, kad norint įveikti ekonominius iššūkius būtina „daugiau laisvės, daugiau paskatų įsipareigoti“. Taip pat raginama panaikinti šventinę dieną, siekiant sukurti papildomą darbo dieną. Ekspertai nurodo, kad tarptautiniu lygmeniu vidutinis savaitės darbo laikas Vokietijoje, neįskaitant darbo ne visą darbo dieną, yra 40,2 valandos, o tai yra šiek tiek daugiau nei ES vidurkis – 37,1 valandos, skelbia Deutschlandfunk.

Gyventojų reakcijos

Apklausos rodo aiškų vaizdą: apie 73 procentai darbuotojų pasisako prieš neriboto darbo valandų idėją. Nepaisant to, 33 procentai ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų norėtų padidinti savo darbo valandų skaičių, jei už tai būtų numatyta priemoka. O 45 procentai visą darbo dieną dirbančių darbuotojų taip pat galėtų įsivaizduoti, kad dirbs viršvalandžius mainais į neapmokestinamus priedus. Tai suteikia diskusijoms papildomo svorio.

Tačiau Hanso Böcklerio fondas perspėja, kad perėjimas prie ilgesnių darbo dienų gali ne tik kelti pavojų sveikatai, bet ir padidinti spaudimą šeimoms. Susirūpinimas dėl darbuotojų psichikos sveikatos nėra be pagrindo. Per pastarąjį dešimtmetį psichikos ligų padaugėjo beveik 50 procentų, o daugelis įmonių stengiasi pasiūlyti tinkamas streso valdymo priemones. Pasak MediSinn, tik apie 40 procentų įmonių siūlo atitinkamas programas.

Darbo saugos vaidmuo

Šiose diskusijose svarbų vaidmenį atlieka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, daugiausia dėmesio skiriant darbuotojų saugai ir sveikatai. Tačiau tik apie 50 procentų įmonių atlieka psichologinės rizikos vertinimą, nors tai būtina visapusiškai darbo saugai užtikrinti. Specialistai perspėja dėl netinkamų priemonių pasekmių: nelaimingi atsitikimai darbe ir sveikatos sutrikimai lemia ne tik pravaikštas, bet ir dideles išlaidas įmonėms.

Aišku viena: diskusija apie darbo valandas ir darbuotojų sveikatą mums ir toliau rūpės. Lieka klausimas, kaip suderinti būtinus pakeitimus ir darbuotojų apsaugą, nepakenkiant „geram laikui“ kasdieniame darbe.