Europos branduolinė ateitis: naujos strategijos prieš Rusijos grėsmę!

Europos branduolinė ateitis: naujos strategijos prieš Rusijos grėsmę!

Europos saugumo politikos aplinką šiuo metu formuoja du ekstravertiški sukrėtimai. Pirma, didžiulis Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2022 metais smarkiai pakeitė europiečių grėsmės suvokimą. NATO sugebėjo apsaugoti savo nares pasitelkdama patikimą branduolinę atgrasymo priemonę, užkirsdama kelią karinio eskalavimo scenarijui. Tai dar kartą parodo, kad branduoliniai ginklai taip pat suteikia apsaugą Rusijai, nes Vakarų valstybės atmetė tiesioginį karinį dalyvavimą Ukrainoje. Kaip praneša Internationalepolitik, antrasis sukrėtimas įvyko 2025 m., kai Trumpo administracija laikė Europą mažiau partnere ir vis labiau strategine žlugdytoja. Viceprezidentas JD Vance'as netgi apibūdino europiečius kaip ideologinius priešininkus.

Prezidentas Trumpas taip pat paragino Ukrainą užbaigti konfliktą Maskvos sąlygomis. Šie JAV užsienio politikos pokyčiai iškėlė daug klausimų dėl branduolinio atgrasymo Europoje ateities. Pastaraisiais metais taip pat tapo aišku, kad JAV turi daugiau dėmesio skirti Azijai, o Rusija ir Kinija turi būti lygiavertės branduolinės energijos varžovės. Ši realybė turi įtakos Europos strateginiam mąstymui.

Atgrasymo apžvalga

Pasibaigus Rytų ir Vakarų konfliktui, JAV ir Rusijos branduoliniai arsenalai gerokai susitraukė, tačiau branduolinių galvučių atsargos išlieka nemažos. Primename: galimas branduolinis konfliktas gali turėti katastrofiškų pasekmių, kaip pabrėžia bpb. Klimato modeliai taip pat patvirtina baimę dėl „branduolinės žiemos“, kurią gali sukelti toks apsikeitimas smūgiais.

Europos diskusija apie savo branduolinį atgrasymą grįžo į paviršių. Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių politikai ragina svarstyti alternatyvas dabartinei JAV apsaugai. Europa susiduria su iššūkiu pačiai užsitikrinti branduolinį atgrasymą, o JAV gali sumažinti savo paramą.

Tačiau nepriklausomo branduolinio arsenalo įsigijimas būtų susijęs su nemaža rizika. Vašingtonas ir Maskva galėtų imtis veiksmų prieš branduolinio ginklo platinimą, kuris gali kelti grėsmę stabilumui Europoje. Todėl norint sukurti bendras strategijas, būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitomis branduolinėmis valstybėmis, tokiomis kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija. Pavyzdžiui, Prancūzija turi apie 300 branduolinių ginklų, bet nedalyvauja NATO branduolinio planavimo grupėje, o Didžioji Britanija remiasi glaudžiu bendradarbiavimu su JAV.

Ginklų kontrolės vaidmuo

Dabartinė ginklų kontrolė tapo dar svarbesnė, nes vis daugiau šalių turi branduolinius ginklus, o tai dar labiau padidina iššūkius. Atgrasymo teorijos kritikai teigia, kad branduolinių ginklų nenaudojimas nuo 1945 m. nerodo aiškaus priežastinio ryšio su veiksmingu atgrasymu. Tačiau karas Ukrainoje rodo, kad branduolinės grėsmės gali būti interpretuojamos ir kaip rizikos eskalavimas, nors lieka neaišku, ar Rusija iš tikrųjų būtų pasirengusi tokiai operacijai.

Kalbant apie Europos branduolinės ateities klausimus, Jungtinėms Valstijoms bus labai svarbu toliau gintis Europoje ir kartu plėsti įprastinius karinius pajėgumus. Išsamus branduolinis dialogas galėtų padėti ištirti galimus blogiausius scenarijus. Tačiau didžiausias iššūkis tikriausiai yra formuoti pokyčius taip, kad Europa neatsidurtų „atgrasymo spragoje“ ir liktų neapsaugota nuo agresyvių Rusijos veiksmų. [Spiegel](https://www.spiegel.de/ausland/russland-und-das-new-start-vertrag-der-nuclear-ruestungswettlauf-hat-mehrs-begonnen-a-2f01f762-d0da-4296-a421-d2eefbda03e7 ir dar kartą.)