Merkel ir Merzas: diskusijos apie migraciją ir miesto vaizdą aštrėja!

Merkel ir Merzas: diskusijos apie migraciją ir miesto vaizdą aštrėja!

Dabartinėse politinėse diskusijose daugiausia dėmesio skiriama piliečių baimėms dėl migracijos. Kancleris Friedrichas Merzas neseniai išreiškė susirūpinimą, kad daugelis žmonių jaučiasi nesmagiai viešose erdvėse, ypač dėl migrantų, kurie privalo palikti šalį. Šis pareiškimas sukėlė šurmulį, ypač dėl to, kad Merzas atkreipė dėmesį, kad šios grupės dažnai neveikia ir nesilaiko socialinių taisyklių, o tai kelia gyventojų susirūpinimą, kaip rheinpfalz.de report3.

Merzas, kuris praeityje buvo santūresnis, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2025 m. rugpjūčio mėn. gerokai sumažėjo naujų prieglobsčio prašymų skaičius 60 proc. Šie skaičiai gali padėti pakeisti visuomenės įvaizdį apie migraciją. Nepaisant teigiamų pokyčių, politinėje diskusijoje ne kartą kalbama apie grąžos poreikį. Žaliųjų frakcijos pirmininkė Katharina Dröge sukritikavo Merzo pareiškimus kaip įžeidžiančius, o Sąjungos parlamentinės frakcijos vadovas Jensas Spahnas atkreipė dėmesį į matomas nelegalios migracijos pasekmes, kurios dar labiau pakurstė diskursą šiomis temomis, kaip tagesschau.de

Miesto vaizdas ir socialinis poveikis

Merzo pastaba apie „miesto vaizdą“ rodo gilesnį, susirūpinimą suvokimą. Kritikai pabrėžia, kad tai yra eufemistinis kodas, nurodantis matomą žmonių, kurie neatitinka tipiškos Vokietijos normos, buvimą. Šis terminas interpretuojamas kaip pagrindas populistiniams reikalavimams dėl trėmimų. Sociologė Nina Perkowski aiškina, kad tokie pareiškimai didina kolektyvinį nerimo jausmą ir taip įteisina tokias priemones kaip trėmimai. Kartu svarbu pažymėti, kad nors migrantų nusikalstamumo lygis yra didesnis, tai dažnai lemia ir socialiniai bei demografiniai veiksniai, kaip nurodo bpb.de.

Erichas Helfrichas nurodo didesnes pasaulines politines problemas, o Johannesas Baderis kritikuoja Merzo populistinę kalbą ir kvestionuoja deportacijų veiksmingumą. Tai rodo įtampą politinėje diskusijoje, kuriai dažnai būdingos baimės ir nesusipratimai. Kai kurie balsai, pavyzdžiui, Markusas Gehlbachas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laisvos darbo vietos miestuose yra rimtesnė problema nei grupių buvimas miesto teritorijose, kurioms diskusijoje dažnai skiriama per mažai dėmesio.

Šalutinė baimės žala

Nusikaltimų baimė yra visuomenėje labiau paplitusi problema. Policijos nusikalstamumo statistikoje migrantai yra per daug, tačiau tai ne visada pagrįsta nusikalstamumo raidos tikrove. Faktas yra tai, kad nedidelė dalis migrantų tampa nusikaltėliais, tačiau realus nusikalstamumo lygis tarp suaugusiųjų, turinčių galimybę patekti į darbo rinką, yra žemas. Kaip rodo duomenys, prevencinės priemonės turėtų būti nukreiptos į integraciją, kad būtų skatinamas teigiamas visuomenės vystymasis. Egzistuoja aiškūs socialinio spaudimo, migracijos ir pažeidimų padidėjimo ryšiai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant būsimą politiką.

Apskritai, diskursas apie migraciją ir nusikalstamumą rodo, kad reikia gerai išmanyti sprendimus. Tokios nuomonės kaip Merzo ir jų reakcijos aiškiai parodo, kad diskusijose apie migraciją ir integraciją sunku rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir socialinio pripažinimo. Belieka laukti, kaip šios diskusijos vystysis ir kokių priemonių bus imtasi siekiant pašalinti pagrįstą gyventojų baimę, nepamirštant integracijos ir socialinės struktūros.