Dėmesio centre: Manheimo modelis įspėja piliečius!

Dėmesio centre: Manheimo modelis įspėja piliečius!

Manheime šiuo metu bandomas jaudinantis vaizdo stebėjimo pilotinis projektas, kuris jau kelia daug įspūdžių kituose miestuose. Vaikščiodama po miestą trisdešimtmetė Svenja turgaus aikštėje pastebėjo kelias stebėjimo kameras, kurios ne tik filmavo, bet ir analizavo jos elgesį. Manheime iš viso įdiegta 70 kamerų, iš kurių 46 naudoja sumanią programinę įrangą, leidžiančią atpažinti judesių modelius. Stebėjimo įrenginiai paverčia žmones figūrėlėmis ir fiksuoja judesius, tokius kaip smūgiai, spyriai ar net agresyvios pozos. Kaip pranešama netzpolitik.org, vadinamasis „Manheimo modelis“ buvo aktyvus ir yra įprastas dokumentas nuo 2018 m.

Stebėjimas vyksta Manheimo policijos vadovybės ir situacijų centre, kur įtartinų judesių atveju keliamas pavojaus signalas. Kas ypatinga: įrašai saugomi mažiausiai 72 valandas ir gali būti saugomi net iki 28 dienų ar ilgiau, jei jie yra svarbūs policijai. Nepaisant saugumo aspektų, tarp Manheimo gyventojų tvyro dviprasmiškos nuotaikos; kai kurie piliečiai jaučiasi saugiau, o kiti kritiškai žiūri į stebėjimą.

Saugumas ir technologijos

Vidaus reikalų ministro Thomaso Stroblo ir mero Christiano Spechto pateiktame veiksmų plane vaizdo stebėjimas aptariamas kaip didesnio saugumo Manheimo strategijos dalis. Šiuo metu mieste yra įrengtos 68 stebėjimo kameros, iš kurių 10 turi dirbtinį intelektą. Šios dirbtinio intelekto kameros užprogramuotos aptikti tam tikrus judesius, o tai leidžia įspėti policiją, kaip SWR praneša. Planuojama nuolat didinti dirbtinio intelekto įrangos skaičių iki 2026 m. pabaigos. Be to, teisinis stebėjimo pagrindas turėtų būti užtikrintas nauja teisine nuomone, kuri galėtų dar labiau įteisinti jos naudojimą.

Saugumo tarnybos pabrėžia, kad technologijos toliau mokosi, o klaidingų pavojaus signalų mažėja. Tačiau policijos pareigūnai, išanalizavę vaizdo įrašus, toliau sprendžia, ar aktyviai įsikišti. Ginklų draudimo zonos įvedimas kai kuriose miesto centro vietose, galiojantis nuo 2023 metų gruodžio, taip pat rodo, kad Manheimas daug dėmesio skiria prevencijai, ypač savaitgalio naktimis.

Pasaulinė perspektyva

Taip pat įdomu pažvelgti už miesto ribų: Berlyno duomenų apsaugos bendrovės heyData tyrimas rodo, kad vaizdo stebėjimas visame pasaulyje įgauna skirtingus matmenis. Pekine naudojama daugiau nei 800 000 kamerų, o, pavyzdžiui, Londone stebima apie milijonas kamerų, kurių tankis yra apie 600 kamerų kvadratiniame kilometre. Tačiau Vokietijos miestuose viešųjų kamerų skaičius yra palyginti mažas, nes taikomos griežtos duomenų apsaugos gairės, pvz., BDAR, kurios numato daug apribojimų, kaip aprašo ComputerBild05192.html) Šie skirtumai rodo, kad stebėjimo technologijos naudojimas labai priklauso nuo atitinkamo socialinio konteksto.

Vykstant diskusijoms apie teisingą stebėjimo technologijų naudojimą, akivaizdu, kad ši tema tampa vis aktualesnė ir į saugumo aspektus, ir į duomenų apsaugą reikia žiūrėti rimtai. Manheimo modelis galėtų būti pavyzdys kitiems miestams pradėti panašius metodus. Tačiau išlieka klausimas: kiek reikia sekimo, kad būtų užtikrintas saugumas, nepatekus į stebėjimo būseną?